– Prezidentas Donaldas Trumpas pradėjo derybas su Rusija ir praėjusią naktį faktiškai apkaltino Ukrainą – užpuolimo auką – dėl Maskvos invazijos. Kodėl tai vyksta ir kur tai gali nuvesti?
– Nesuprantu, kodėl JAV administracija naudoja Kremliaus žodyną, kaltindama Ukrainą dėl karo. Akivaizdu, kad visoje šioje situacijoje yra tik vienas blogietis. Tai Vladimiras Putinas. Rusai galėtų užbaigti karą šiandien, jei pasitrauktų.
Tačiau taip pat žinau, kad tai ilgas procesas ir, manau, praeis daug mėnesių, kol pasieksime galutinį sprendimą. Todėl tai, ką matome dabar, laikykime pasiruošimo etapu. Derybos Rijade, susitikimai Paryžiuje, Briuselyje, Kyjive, Miunchene – visa tai buvo pasirengimas rasti kontūrus deryboms. Todėl manau, kad tai, kas sakoma dabar, nebūtinai bus taip pat po poros mėnesių.
Tačiau Jungtinės Valstijos turėtų laikytis aiškios pozicijos, kad Ukraina atsidūrė šioje situacijoje dėl Rusijos invazijos, o rusai galėtų pasitraukti šiandien ir viskas baigtųsi.
– Per anksti kalbėti apie išdavystę?
– Manau, kad esame parengiamajame etape.
– Lietuvoje nerimaujama, kad skubotas susitarimas, kuriuo Rusija nebūtų patraukta atsakomybėn, tik pasėtų sėklą būsimam ir galimai daug didesniam karui. Ar ir jūs to baiminatės?
– Be abejo, to baiminuosi ir aš. Rusija gerbia tik jėgą. Jei jie matys, kad mes tiesiog labai trokštame susitarti, ir nedarysime to, kas būtina, kad būtų užkirstas kelias karo veiksmų atnaujinimui, manau, kad jie bus atnaujinti Ukrainoje ar kitur.
Tikiu, kad mano prezidentas (D.Trumpas) turi tris prioritetus šia tema.
Pirma, nutraukti kovos veiksmus. Jis tai sakė ne kartą. Jis visą laiką pasisako prieš karus, kuriuose nematyti pabaigos.
Antra, manau, jis nori užtikrinti, kad kovos veiksmai nebūtų atnaujinti, kad būtų sudaryta ilgalaikė taika.
Tai reiškia, kad su tuo turėtų sutikti ir Ukraina, ir Europos šalys, ne tik JAV ir Rusija. O tai reiškia, kad Ukrainoje tikriausiai turėtų būti stiprios pajėgos – ne taikos palaikymo pajėgos, bet tokios pajėgos, kurios užtikrintų, kad Rusija laikytųsi paliaubų.
Ir trečioji dalis prezidento D.Trumpo prioritetuose – naštos pasidalijimas. Lietuvoje tai nėra problema. Lietuviai yra priekyje ir daro tai, ką reikia daryti. Bet Europoje vis dar per daug šalių, ypač didesnių, kurios to nedaro. Prezidentas ketina toliau daryti joms spaudimą.
– Generole, apie galimus saugumo sistemos rėmus pakalbėsime netrukus, bet prieš tai norėčiau su jumis pasikalbėti apie padėtį fronto linijoje.
Daug kas priklauso ne tik nuo politikų, bet ir nuo vyrų bei moterų apkasuose, to, kas vyksta mūšio lauke. Pranešama, kad Rusijos pajėgos vėl suintensyvino atakas Rytų Ukrainoje, ypač netoli Pokrovsko miesto, siekdamos įgyti svertų prieš galimas taikos derybas. Kaip apibūdintumėte dabartinę padėtį fronto linijoje?
– Jei esi čia karys, kapitonas ar seržantas ir čia kovoji, tai yra pragaras, kasdienės rusų atakos.
Bet kiek atsitraukę iš toliau matome, kad per 11 karo metų tai viskas, ką Rusija turi. Per 11 metų jų aukos siekia 800 tūkst. Juodosios jūros laivynas nėra faktorius. Rusijos oro pajėgos nėra faktorius. Viskas, ką jie gali padaryti, tai toliau sekinančiai slinkti pirmyn ir raketomis atakuoti nekaltus Ukrainos žmones. Tai daugiausia, ką jie gali padaryti. Vienintelė Rusijos viltis – kad mes pasitrauksime, kad privesime Ukrainą prie kokios nors baisios baigties. Rusija iš tikrųjų turi didelių bėdų.
Pernai rugpjūtį Ukraina pradėjo kontrpuolimą į Kursko sritį. Tai įvyko prieš septynis mėnesius, ir jie vis dar ten yra. Rusai negali jų išstumti. Kiek silpna yra Rusija? (Ten buvo) Šiaurės Korėjos kariai. Apie šiaurės korėjiečius nebegirdime, tik apie Šiaurės Korėjos amuniciją. Galbūt artėja kiti dalykai, bet neturėtume priimti Rusijos naratyvo, neva Rusija neišvengiamai laimės ir neva Ukraina niekaip negali laimėti. Aš su tuo nesutinku.
Mes net nepabandėme, tikrai ne. Taip, Jungtinės Valstijos, Vokietija, Jungtinė Karalystė davė daug dalykų, bet mes neišnaudojome visų sankcijų. Mes neįsipareigojome padėti Ukrainai laimėti. Padarėme tik tiek, kad Ukraina liktų kovoje. Aš daug optimistiškiau vertinu Ukrainos galimybes laimėti.
– Minėjote galimas pajėgas, kurios užtikrintų taikos susitarimo ar paliaubų laikymąsi.
Noriu parodyti žiūrovams diagramą, kurioje pavaizduota įvairių šalių karinių pajėgų dydis.
Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Rusijoje aktyvių karių skaičius viršija 1 milijoną, o didžiosiose Europos šalyse jų yra mažiau nei 200 tūkst.
Daugelis sako, kad Europa paprasčiausiai neturi pakankamai karių patikimoms taikos palaikymo pajėgoms. Koks jūsų požiūris į tai?
– Visiškai su tuo nesutinku.
