Ieškinyje teigiama, jog apie 10-20 proc. automatinių balsavimo aparatų lapkričio 4 d., tikėtina, suges, rašo „Slate“. Tokie prietaisai naudojami 34 proc. visų JAV apygardų. Ar iš tiesų jie tokie nepatikimi, kad rinkimų dieną vienas iš penkių galėtų sutrikdyti balsavimo eigą?
Atrodo, jog ieškinyje minimi 10-20 proc. sutrikimų tikimybė gali būti klaidinanti. Tokie duomenys pateikiami iš nedidelės visuomenės dalies pareikštų nuomonių, kurios nebūtinai objektyviai atspindi realią situaciją.
Iš tiesų balsavimo dienomis elektroniniams aparatams tiesiog prireikdavo tam tikros techninės pagalbos, tačiau jie nebūtinai sugesdavo nepataisomai. 20 proc. gedimų skaičius atspindėjo tik testą, kurio metu buvo patikrinti šeši balsavimo aparatai, ir vienas iš jų neveikė.
Maža to, 14-oje iš 34-ių balsavimo aparatų buvo tiesiog užstrigęs spausdinimo popierius.
Manipuliavimas tokia klaidinančia informacija reiškia tik tai, kad mažai kas žino, kaip dažnai balsavimo aparatai iš tiesų sugenda nepataisomai.
Nepriklausoma valstybinė agentūra, užtikrinanti sklandžią rinkimų eigą, nerenka informacijos apie sutrikimų skaičių. Tuo tarpu tokios nepelno siekiančios organizacijos, kaip: „Election Protection“ ar „VotersUnite!“, priima tik individualius skundus, kurie neatspindi visos šalies tendencijų.
Pasak federalinės priežiūros agentūros, 2002 m. balsavimo aparatų darbas sutrikdavo kartą per 163 valandas. Tačiau net ir po tokių nesklandumų, balsavimo biuletenių spausdinimas nesunkiai būdavo atstatomas.
Remiantis minėtais duomenimis, balsavimo aparatų gedimo tikimybė rinkimų dieną yra 8 proc. Kita vertus, ši statistika atspindi gana platų sutrikimų spektrą. Pavyzdžiui, į minėtą 8 proc. tikimybę patenka ir programinės įrangos gedimai, dėl kurių balsavimo aparato veikla sutrinka dešimčiai sekundžių.
