Vladimiro Putino spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas laikraščiui „Vedomosti“ sakė, kad „prezidento darbotvarkėje nenumatyta“ artimiausiu metu vykti į Jungtines Valstijas.
Savo ruožtu Aliaksandro Lukašenkos atstovė spaudai Natalija Eismont pažymėjo, kad kvietimas į pirmąjį vadovų susitikimą „atėjo pavėluotai, vadovo darbo grafikas šiam laikotarpiui jau suplanuotas“. N.Eismont taip pat atkreipė dėmesį į „galimus logistinius sunkumus“ dėl A.Lukašenkai taikomų sankcijų. Vietoj autoritarinio vadovo Baltarusijai pirmajame organizacijos susitikime atstovaus užsienio reikalų ministras Maksimas Ryženkovas.
D.Trumpas nusprendė įsteigti savo paties vadovaujamą Taikos tarybą, kuri valdys Gazos Ruožą pasibaigus karo veiksmams. Tokiu būdu šios struktūros įstatuose aprašomi platesni įgaliojimai. Ji apibūdinama kaip „tarptautinė organizacija“, skirta skatinti „ilgalaikę taiką“ nuo konfliktų nukentėjusiuose regionuose.
Laikraščio „Financial Times“ šaltiniai pažymėjo, kad D.Trumpo administracija Tarybą laiko „potencialiu JT pakaitalu“ ir planuoja ja naudotis stebint, kaip laikomasi būsimo susitarimo dėl karo Ukrainoje nutraukimo.
D.Trumpas pakvietė V.Putiną, A.Lukašenką, taip pat Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą, Egipto prezidentą Abdelį Fattah el-Sisi, Argentinos prezidentą Javierą Milay, Kazachstano prezidentą Kasymą-Žomartą Tokajevą ir Europos šalių vadovus prisijungti prie organizacijos.
Koks Kremliaus požiūris
Numatoma, kad pirmieji treji narystės organizacijoje metai bus nemokami, tačiau jei šalis paaukos 1 mlrd. JAV dolerių, ji galės išlaikyti narystę ir po šio laikotarpio.
Sausio pabaigoje V.Putinas pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi Taikos tarybai pervesti 1 mlrd. dolerių iš Vakaruose įšaldyto Rusijos turto. Tuo pat metu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vasario mėn. sakė, kad Rusijos valdžia dar neparengė pozicijos dėl D.Trumpo organizacijos, nes daugelis šalių Vakaruose ir Rytuose „atsargiai žiūri į šią idėją“.
