Tai tik keli klausimai, į kuriuos bando atsakyti britai, nagrinėdami Rusijos ir Vakarų valstybių santykius.
Britanijos nacionalinis transliuotojas populiariausiu televizijos laiku parodė skandalingą dokumentinį filmą apie tai, jog Rusijos grėsmė Vakarams auga sulig kiekviena diena. Laidoje „Ar Vakarai turi bijoti Rusijos“ buvo bandoma nuspėti šios šalies veiksmus ateityje ir apžvelgti jos vadovų elgesio ypatumus.
Bene labiausiai rusiško charakterio savybės išryškėjo per Rusijos – Gruzijos konfliktą. Pasaulis turėjo puikią progą stebėti, kaip iki ausų ginkluota didžioji valstybė nepaiso nei moralės normų, nei likusio pasaulio nuomonės. Savi interesai ir valdos – aukščiau visko.
Bene labiausiai rusiško charakterio savybės išryškėjo per Rusijos – Gruzijos konfliktą. Pasaulis turėjo puikią progą stebėti, kaip iki ausų ginkluota didžioji valstybė nepaiso nei moralės normų, nei likusio pasaulio nuomonės.
Kilo klausimas: jei jau Rusijai taip „nusispjauti“ į tarptautinę teisę bei kitas šalis partneres, ar tik nebus taip, jog ir ateityje ji elgsis kaip sugalvojusi. Juk neveltui rusiškas posakis skelbia, jog „jei yra jėga, protas – nereikalingas“.
Vakarų analitikai teigia, jog Rusija pasaulio žaidime vadovaujasi tik savo raumenimis. Kai kurie mano, jog Gruzija – tai tik pradžia.
Rusiškoji priešgyna vakarietiškajam pasauliu parodė, jog prasidėjo naujasis „šaltasis karas“. Tik apie jo pradžią dar niekas nedrįsta garsiai kalbėti.
Tačiau rusiškoji pozicija yra visai kitokia. Dabartinis prezidentas Dmitrijus Medvedevas sako, jog jis nenori naujo „šaltojo karo“, tačiau jei jis prasidės – nesibaimins.
Ar vakarų šalių gyventojai gali išlikti ramūs? Ir ar gali dabartinė įtampa tapti pagrindu tikriems rimtiems konfliktams su visais „šaltojo karo“ atributai, o gal ir dar blogiau?
Į pastaruosius klausimus laidoje bandė atsakyti „Sunday Times“ korespondentas, rašantis politikos temomis. Anot apžvalgininko, suprasti, kokios pozicijos laikysis didžioji valstybė, galima tik išsiaiškinus, ką apie save ir savo šalį mano Rusijos žmonės praėjus tiek metų po Sovietų Sąjungos griūties.
Svarbu suprasti, kokiomis nuotaikomis gyvena maskviečiai ir kaimų bei užkampių gyventojai. Taip pat nemažiau svarbi ir etninių - užsienyje gyvenančių rusų savijauta bei mąstysena.
Priešingai nei mano visas pasaulis, kad Rusijos - Gruzijos konflikte agresore buvo būtent Rusija, patys rusai šventai įsitikinę, kad tai Gruzija užpuolė jų šalį, o šioji davė galingą ir tinkamą atkirtį.
Rusai apsėsti tos minties, jog Vakarai stengiasi apsuptį jų šalį – NATO plėtra į gretimas Rytų valstybes yra ne kas kita, anot rusų, kaip bandymas kontroliuoti jų žemes.
Kaip vienas iš pavyzdžių buvo pateiktas reportažas iš Krymo. Sevastopolyje apsilankę britų žurnalistai pasakojo, jog šis miestas priklauso Ukrainai, tačiau jau daugiau nei 200 metų Sevastopolis yra rusų karinio laivyno bazė. Rusija nuomojasi šią vietą, o nuomos sutartis baigiasi 2017-aisiais metais. Kas bus tada? Ar rusai taikiai „susirinks“ savo laivus ir pasitrauks? Vargu...
Vaizdo medžiagoje aiškia matyti, jog tarp vietinių gyventojų vyrauja prieštaringos nuotaikos. Trintis yra visur, ypač kai žmonės pradeda kalbėti ukrainietiškai arba rusiškai. Dauguma Sevastopolyje gyvenančiųjų laiko save tikrais rusais, kalba tik rusiškai, nors Rusijos pilietybės niekada ir neturėjo.
Vietiniai rusų nacionalistai karštai pasisako už tai, jog jie yra pasirengę kovoti už karinio laivyno pasilikimą bazėje ir prieštarauja bet kokiai minčiai, kad Ukraina kada nors galėtų tapti NATO nare.
Maskvos veidas taip pat keičiasi sulig kiekviena diena. Iš pilko sovietinio miesto ši vieta virto į prabangių kvartalų, ištaigingų parduotuvių, viešbučių bei kazino sostinę.
Tačiau net per prabangų britų priėmimo vakarėlį Maskvoje paaiškėjo, jog rusai yra įsitikinę, kad tik jie yra teisūs, o vakariečiai jų tiesiog nesupranta. Tas įsitikinimas gajus visuose sluoksniuose – nuo vargšų iki valdžios bosų ar išsilavinusių mąstytojų.
Sergejus Ivanovas, dar kitaip vadinamas įtakingiausio šalies žmogaus Vladimiro Putino dešiniąja ranka, oficialiai pareiškė netikintis, jog Vakarai supranta, kad Rusija – tokia pati Europos šalis, turinti vakariečiams būdingą moralę, puoselėjanti istorines bei religines vertybes ir besilaikanti rinkos principų.
Kaip teigiama laidoje, nėra didesnės bedugnės tarp Vakarų ir Rusijos nesupratimo kaip kad Vladimiras Putinas.
Vakarų valstybėse gajus suvokimas, kad V. Putinas yra piktas ir kraugeriškas lyderis, apsistatęs savais patikėtiniais bei buvusiais KGB klerkais. Jam nerūpi žmonės ir jų teisės. Svarbu tik šalies didybė ir dominavimas pasaulyje.
Tačiau nepaisant tokio kitų šalių nusistatymo, realiai patys rusai savo premjerą labai myli ir vertina. Ir tai nėra jokia propaganda. Britai patvirtino, jog Rusijos liaudis tikrai didžiuojasi V. Putinu ir jo pasiekimais. Netgi ketinama surengti referendumą ir įvesti Konstitucijos pataisas, pagal kurias prezidentui būtų leidžiama vadovauti šaliai tris kadencijas.
