Kalnų Karabachas yra dešimtmečius besitęsiančio Azerbaidžano ir Armėnijos teritorinio ginčo centras – dėl šios kalnuotos teritorijos, kurioje daugiausia gyvena armėnai, Azerbaidžanas ir Armėnija kariavo du karus – 10-e dešimtmetyje ir 2020-aisiais.
Pastarąjį karą Armėnija pralaimėjo, o Azerbaidžanas, pasitelkęs Turkijos kovinius dronus ir kitą karinę pagalbą, susigrąžino didžiąją dalį ginčijamos teritorijos, kurią nuo XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio kontroliavo etniniai armėnai.
„Armėnijos vyriausybė reikalauja, kad įsikištų JT Saugumo Taryba, kuri yra pagrindinis pasaulio saugumo užtikrinimo organas“, – laiške šiai institucijai pabrėžė Armėnijos nuolatinis atstovas JT Mheras Margarianas.
Jerevanas jau kelis mėnesius kaltina Baku stabdant eismą Lačino koridoriumi – trumpu kalnuotu keliu, jungiančiu Armėniją su armėnų gyvenvietėmis separatistiniame Kalnų Karabacho regione.
Savo laiške M. Margarianas rašo, kad daugiausia armėnų gyvenamame Azerbaidžano regione „labai trūksta maisto, vaistų ir degalų“, taip pat vis nutraukiamas elektros ir dujų tiekimas.
„Dėl tokios padėties padidėjo mirtingumas nuo kelių ligų“, – pabrėžė M. Margarianas, paminėjęs pacientus, sergančius tokiomis ligomis kaip diabetas ir širdies bei kraujagyslių ligos.
„Šiandien Kalnų Karabacho gyventojai atsidūrė ant tikros humanitarinės katastrofos slenksčio“, – perspėjo jis, apkaltinęs Azerbaidžaną „sąmoningai kuriant nepakeliamas gyvenimo sąlygas gyventojams“.
Tai, anot jo, prilygsta „žiaurumui“, kuriuo siekiama priversti juos palikti savo namus.
Armėnija ir tarptautinės pagalbos grupės jau ne kartą įspėjo, kad humanitarinė padėtis Kalnų Karabache yra itin prasta ir vis blogėja, trūksta maisto, vaistų ir energijos.
Baku ir Jerevanui iki šiol nepavyko pasiekti ilgalaikio taikos susitarimo, nepaisant Europos Sąjungos, Jungtinių Valstijų ir Rusijos tarpininkavimo pastangų.
