Tūkstančiai opozicijos šalininkų nuo sekmadienio kasdien renkasi į protesto akcijas, trumpam blokuodami eismą sostinės gatvėse. Šia kampanija siekiama priversti N.Pašinianą atsistatydinti.
Opozicijos lyderiai kaltina N.Pašinianą planais atiduoti Azerbaidžanui visą ginčijamą Kalnų Karabacho regioną, dėl kurio šios šalys du kartus kariavo – 2020 metais ir praėjusio amžiaus 10-ame dešimtmetyje.
Trečiadienį protestuotojai ant tiltų Jerevane pastatė betono maišykles ir trumpam sutrikdė eismą sostinėje, o nedidelės opozicijos šalininkų grupės bandė blokuoti pagrindines miesto gatves.
Naujienų agentūros AFP žurnalistas pranešė matęs, kaip policija sulaikė dešimtis žmonių. Opozicijos lyderiai informavo, kad daugiau kaip 200 antradienį sulaikytų asmenų tą pačią dieną buvo paleisti.
Opozicijos lyderiai ir parlamento vicepirmininkas Išchanas Sagatelianas sakė, kad „protestai didės ir tęsis tol, kol N.Pašinianas atsistatydins“.
Pasak I. Sagateliano, opozicija planuoja suformuoti „laikinąją technokratų vyriausybę“ be partinės priklausomybės.
Šie protestai atspindi tebejuntamą kartėlį dėl N.Pašiniano veiksmų per 2020 metų karą dėl Kalnų Karabacho. Šešias savaites savaites trukęs karas, nusinešęs daugiau kaip 6,5 tūkst. gyvybių, baigėsi tarpininkaujant Rusijai pasiektu ugnies nutraukimo susitarimu.
Pagal susitarimą Armėnija atidavė Azerbaidžanui nemažai jos ne vieną dešimtmetį kontroliuotų teritorijų, o Rusija dislokavo maždaug 2 tūkst. taikdarių paliauboms prižiūrėti.
Armėnijoje susitarimas buvo įvertintas kaip nacionalinis pažeminimas ir išprovokavo savaites trukusius antivyriausybinius protestus. Tai paskatino N.Pašinianą pernai rugsėjį sušaukti pirmalaikius parlamento rinkimus, kuriuos laimėjo jo partija „Pilietinis susitarimas“.
Opozicija apkaltino N.Pašinianą planais atiduoti Azerbaidžanui armėnų tebekontroliuojamas teritorijas Kalnų Karabache, kai jis praėjusį mėnesį įstatymų leidėjams pareiškė, kad „tarptautinė bendrija ragina Armėniją sumažinti reikalavimus dėl Kalnų Karabacho“.
Armėnijos ir Azerbaidžano teritorinis ginčas dėl Kalnų Karabacho tęsiasi nuo 10-ojo dešimtmečio. Vietos armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano 1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai. Po šio žingsnio įsiplieskęs karas pareikalavo apie 30 tūkst. gyvybių ir privertė palikti namus daugybę žmonių.
Tarptautiniu mastu Kalnų Karabachas pripažįstamas Azerbaidžano teritorija.
