Opozicinė partija „Stipri Armėnija“ kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydama pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais arba paskelbti antrąjį balsavimo turą, ir pasmerkė opozicijos politikų įkalinimą kaip išpuolį prieš demokratiją. Kelios kitos opozicinės partijos pasekė jos pavyzdžiu, taip pat apkaltinusios valdančiąją partiją vertus viešojo sektoriaus darbuotojus balsuoti už ją ir papirkinėjus kitus rinkėjus.
Armėnijos pareigūnai neigia bet kokius rinkimų pažeidimus ir kaltina opoziciją rinkėjų papirkinėjimu.
Teismas per dvi dienas turi nuspręsti, ar nagrinės šią bylą.
Centrinės rinkimų komisijos paskelbti birželio 7 dienos balsavimo galutiniai rezultatai parodė, kad N. Pašiniano partija „Pilietinis susitarimas“ surinko 49,7 proc. balsų, o tai leidžia jai vėl suformuoti vyriausybę, šaliai siekiant atsiriboti nuo Maskvos ir gilinti ryšius su Vakarais.
Stebėtojai rinkimus įvertino nevienareikšmiškai. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) nurodė, kad Armėnijos rinkėjams buvo pasiūlytas „tikras pasirinkimas“, tačiau taip pat pažymėjo, kad kampanija buvo „labai konfliktiška“ ir pasižymėjo įtarimais dėl rinkimų pažeidimų, dėl kurių buvo iškelta daug baudžiamųjų bylų opozicijos kandidatams, o tai sukėlė „atrankinio teisingumo“ įspūdį.
Partijai „Stipri Armėnija“ vadovauja armėnų ir rusų milijardierius Samvelas Karapetianas, susikrovęs turtus Rusijoje. Jam taikomas namų areštas dėl kaltinimų raginus nuversti vyriausybę, kuriuos jis atmeta kaip politiškai motyvuotus. Armėnijos tyrėjai rinkimų išvakarėse buvo išdavę šešis „Stiprios Armėnijos“ narių sulaikymo orderius, kaltindami juos balsų pirkimu.
Penktadienį dėl panašių kaltinimų rinkėjų papirkimu buvo įkalinti dar keli opozicijos nariai.
Ruslanas Barsegianas ir Ašotas Egiazarianas, kandidatavę į parlamentą su „Stiprios Armėnijos“ sąrašu, buvo sulaikyti dviem mėnesiams, kol vyksta oficialus tyrimas, o opozicinio bloko „Armėnija“ nariui Asaturui Kočarianui paskirtas namų areštas.
Buvęs parlamento narys ir vyriausybės kritikas Rubenas Akopianas taip pat buvo įkalintas penktadienį, o kitas opozicijos politikas Davidas Kazinianas už grotų buvo pasodintas ketvirtadienį.
Siunčiama žinia prorusiškoms jėgoms
„Stipri Armėnija“ pasmerkė šiuos įkalinimus kaip „bandymą visiškai sunaikinti demokratiją šalyje“.
„Tyrimo institucijas, prokuratūrą ir teismus ši vyriausybė pavertė opozicijos baudimo ir slopinimo įrankiais, – sakoma jos pareiškime. – Mes su tuo nesitaikstysime ir kovosime iki galo, naudodamiesi visa įstatymo galia ir ryžtu.“
Analitikas ir buvęs parlamento narys Mikajelis Zolianas šiuos įkalinimus apibūdino kaip dalį pareigūnų pastangų užkirsti kelią opozicijos bandymams destabilizuoti situaciją šalyje.
„Pašinianas rodo prorusiškoms jėgoms, kad jei jos mano, jog joms pavyks pakurstyti neramumus ir taip pasiekti tam tikrų tikslų (...), tai joms net nereikėtų bandyti“, – sakė M. Zolianas.
Rusija, turinti karinę bazę Armėnijoje, įspėjo, kad Jerevano posūkis į Vakarus gali turėti sunkių politinių ir ekonominių pasekmių. Prezidentas Vladimiras Putinas, išsakydamas kone grasinimus, palygino Armėnijos kursą su Ukrainos ir užsiminė, kad Rusijos karas su Ukraina kilo dėl jos siekių pasirašyti asociacijos sutartį su Europos Sąjunga (ES).
Likus kelioms savaitėms iki rinkimų Maskva įvedė daugybę prekybos sankcijų – uždraudė importuoti armėniškas gėles, brendį, vyną, vaisius ir kitus produktus. Šį žingsnį ESBO rinkimų stebėtojai pavadino „tiesioginiu spaudimu“ Armėnijos balsavimui. Rusija teigė, kad draudimai susiję su žemės ūkio produktų importo taisyklių pažeidimais.
