Lapkritį N.Pašinianas paskelbė apie tarpininkaujant Maskvai pasiektą susitarimą, užbaigusį rugsėjo pabaigoje atsinaujinusį konfliktą dėl ginčijamo Kalnų Karabacho, pareikalavusį kelių tūkstančių gyvybių.
Pagal šį susitarimą Armėnija perleido Azerbaidžanui tris armėnų separatistų nuo 10-o dešimtmečio kontroliuotus rajonus, o dar keturis azerbaidžaniečių pajėgos atkovojo per pusantro mėnesio trukusias kovas.
Šis sprendimas sukėlė įniršį Armėnijoje, kur protestuotojai jau kelias savaites rengia demonstracijas sostinėje Jerevane, reikalaudami, kad N.Pašinianas atsistatydintų.
Tačiau premjerui nesitraukiant, opozicija per eitynes Jerevane trečiadienį paragino nuo gruodžio 22-osios pradėti streiką visoje šalyje.
„Antradienį nuo 12 val. turime pradėti visuotinį streiką“, – per protestą sakė opozicinės partijos „Dašnakcutiun“ narys Išchanas Sagatelianas, kartu ragindamas vykdyti „nepaklusnumo veiksmus visoje šalyje“.
„Visa šalis turi būti paralyžiuota, kad ši kaliausė paliktų savo postą“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje N.Pašinianą.
Įvykio vietoje buvęs naujienų agentūros AFP žurnalistas sakė, kad keli tūkstančiai demonstrantų susirinko į taikias eitynes Jerevano centre.
N.Pašinianas, kurio žmona ir sūnus konflikto metu buvo fronte, sakė, kad taikos sutartis buvo vienintelis variantas Armėnijai ir kad ji užtikrino ginčijamo Karabacho regiono išlikimą.
Jis sakė, kad neketina atsistatydinti ir kad jo prioritetas yra užtikrinti armėnų karo belaisvių ir žuvusiųjų kovose palaikų grąžinimą.
Pirmadienį Jerevanas ir Baku paskelbė apie belaisvių mainų pradžią praėjus daugiau nei mėnesiui po to, kai kovos Kalnų Karabache buvo užbaigtos Rusijos, Azerbaidžano ir Armėnijos lyderiams susitarus dėl paliaubų ir nusprendus nusiųsti į ginčijamą regioną rusų taikos palaikymo pajėgas.
Per pastarąsias kovas tarp buvusių Sovietų Sąjungos valstybių, kurios 10-ajame dešimtmetyje buvo įsitraukusios į karą dėl kalnuoto regiono, žuvo daugiau nei 5 000 žmonių, įskaitant civilius gyventojus.
