Šie rinkimai gali įtvirtinti šalies posūkį į Vakarus po Maskvos grasinimų ir įtarimų dėl Rusijos kišimosi.
Armėnija ir Rusija techniškai yra sąjungininkės, tačiau Maskva Jerevano siekį įstoti į Europos Sąjungą (ES) palygino su žingsniu, kuris, jos teigimu, išprovokavo jos 2022 metų invaziją į Ukrainą.
Preliminarūs rezultatai, gauti iš 7,4 proc. rinkimų apylinkių, rodo, kad valdančioji „Pilietinio susitarimo“ partija su 56,7 proc. balsų pirmauja prieš Rusijos ir Armėnijos milijardieriaus Samvelo Karapetiano aljansą „Stipri Armėnija“, renkantį 22,6 proc. balsų, pranešė Centrinė rinkimų komisija.
Kitos dvi opozicinės jėgos – buvusio prezidento Roberto Kočariano aljansas „Armėnija“ ir partija „Klestinti Armėnija“ – taip pat peržengė rinkimų barjerą, surinkusios atitinkamai 8,1 proc. ir 4,8 proc. balsų.
Rinkėjų aktyvumas siekė 59 proc., nurodė rinkimų komisija.
Balsavimas vyko po kelerius metus trukusių sukrėtimų, prasidėjusių po to, kai N. Pašinianas iškilo į valdžią per 2018 metų gatvės revoliuciją.
Maža Kaukazo valstybė vis dar bando atsigauti po to, kai jos ilgametis priešininkas Azerbaidžanas kariniu keliu perėmė Kalnų Karabacho regiono kontrolę.
Šis konfliktas baigėsi 2023 metais, kai Azerbaidžano kariuomenė užėmė anklavą, o didžioji dalis jo gyventojų etninių armėnų pabėgo.
N. Pašinianas šiuos rinkimus pristatė kaip pasirinkimą tarp ilgalaikės taikos su Azerbaidžanu ir sugrįžimo prie karo.
51 metų lyderis taip pat siekia sumažinti Armėnijos priklausomybę nuo Maskvos, šiai nepadėjus konflikto metu.
Nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) išreiškė savo „VISIŠKĄ palaikymą“ savo „puikiam draugui ir lyderiui“ N. Pašinianui, Maskva piktinasi galimu dar vienos sąjungininkės praradimu savo pašonėje.
„Mes priimsime bet kokį žmonių pasirinkimą“, – atidavęs savo balsą Jerevano rinkimų apylinkėje žurnalistams sakė N. Pašinianas.
Jis pažadėjo, kad po rinkimų Armėnija vykdys subalansuotą užsienio politiką, pabrėždamas, jog „nekyla klausimo dėl pasirinkimo“ tarp Rusijos ir Vakarų.
Kremlius kaltinamas bandymu daryti įtaką rinkimų rezultatams.
Analitikai pastebėjo dezinformaciją internete, programišių aktyvumą ir Kremliui palankius naratyvus, vaizduojančius bendradarbiavimą su Vakarais kaip pavojingą.
Likus kelioms savaitėms iki balsavimo, Rusija uždraudė kelių produktų importą iš Armėnijos – tai vertinama kaip bandymas daryti ekonominį spaudimą šaliai.
O Armėnijos pareigūnai perspėjo, kad „laisvės priešai“ finansuoja propagandos pastangas.
„Neatsakinga skuba“
N. Pašinianas tvirtina, kad nenori nutraukti santykių su Maskva.
Tačiau rinkimų kampanija virto kova dėl Armėnijos geopolitinės ateities.
N. Pašinianas ir jo pagrindiniai oponentai kaltino vieni kitus rizikuojant sukelti naują konfliktą.
N. Pašinianas rinkėjams teigė, kad Armėnijai po kelių mėnesių gali grėsti „katastrofiškas karas“ su Azerbaidžanu, jei jo partijai nepavyks užsitikrinti tvirtos daugumos.
Jo oponentai tokią retoriką pavadino baimės kurstymu.
Opozicinės partijos apkaltino valdžią rinkimų pažeidimais ir represijomis, ypač nukreiptomis prieš jų kampanijos štabų darbuotojus.
Armėnijos tyrimų komitetas pranešė, kad pradėjo 59 baudžiamąsias bylas dėl įtariamų rinkimų pažeidimų, įskaitant pakartotinį balsavimą, ir sulaikė devynis asmenis.
„Stiprios Armėnijos“ lyderis S. Karapetianas atmetė teiginius, kad sugrąžintų Armėniją į Rusijos įtakos sferą, tačiau perspėjo dėl N. Pašiniano „neatsakingos skubos“ į Vakarus.
Nuo praėjusių metų jam taikomas namų areštas dėl kaltinimų sąmokslo rengimu įvykdyti perversmą – šiuos kaltinimus jis atmeta kaip politiškai motyvuotus.
„Balsavo už taiką“
N. Pašiniano demokratiniai pasiekimai taip pat buvo vertinami šiuose rinkimuose.
Praėjus aštuoneriems metams po to, kai jis atėjo į valdžią žadėdamas išardyti Armėnijos oligarchinę sistemą, jis sulaukia vis daugiau kaltinimų dėl demokratijos regresijos.
Vis dėlto daugeliui armėnų opozicija tebesisieja su Rusijos įtaka ir oligarchais.
„Balsavau už taiką. Tik Pašinianas gali atnešti taiką“, – naujienų agentūrai AFP sakė 63 metų amatininkas Hakobas Hakobianas.
Kitas rinkėjas, 59 metų inžinierius mechanikas Chačaturas Movsisianas, teigė palaikęs opozicinę partiją, „nes šaliai ir mums visiems reikia pokyčių – užsienio politikoje, vidaus politikoje ir derybose su Azerbaidžanu“.
