Kinija šiuo metu beveik kasdien vykdo karinius manevrus prieš savivaldų Taivaną, siųsdama aplink salą naikintuvus, žvalgybinius dronus ir karo laivus.
Taivano gynybos ministerijos duomenimis, nuo praėjusių metų gruodžio virš Taivano sąsiaurio, skiriančio salą nuo Kinijos, ne kartą skraidė paslaptingi balionai.
„Pilkosios zonos“ taktika – tai agresyvūs valstybės veiksmai, kurie neperžengia karo ribos. Ekspertų teigimu, taip Pekinas demonstruoja savo karinę galią aplink salą.
Likus mažiau nei savaitei iki Taivano prezidento rinkimų, pranešama, kad keli Kinijos balionai skrido tiesiai virš Taivano ir bent vienas buvo aptiktas aplink karinę oro pajėgų bazę.
„Pekinas signalizuoja, kad gali savo nuožiūra pažeidinėti Taivano oro erdvę ir kvestionuoti jo suverenitetą“, – nurodė analitinio centro „RAND Corporation“ Taivano politikos iniciatyvos direktorius Raymondas Kuo (Reimondas Kuo).
Pekinas šią savivaldžią salą laiko savo teritorija ir teigia, kad vieną dieną ją susigrąžins, prireikus – jėga.
Sausio 13 dieną įvyksiančiuose rinkimuose dalyvaus Lai Ching-te (Lai Čingtė), kurio valdančioji Demokratinė pažangos partija teigia, kad Taivanas yra suvereni valstybė, ir du kiti kandidatai, žadantys glaudesnius santykius su Pekinu.
Pasak R. Kuo, toks balionų pasirodymas aplink Taivaną laikytinas grynai politiniu.
„KKP (Kinijos komunistų partija) bando demoralizuoti Taivano visuomenę prieš [...] prezidento ir įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimus“, – naujienų agentūrai AFP nurodė jis.
Anot R. Kuo, šie veiksmai „atitinka platesnę Kinijos pilkosios zonos prievartos strategiją Taivano atžvilgiu“.
„Pekinas Taivano gynybos pajėgoms kelia dar vieną operacinį iššūkį, kuris gali sumažinti jų parengtį ir atsparumą“, – pareiškė jis.
Taivano gynybos ministerija anksčiau aplink salą aptiktus objektus vadino Kinijos balionais, o šeštadienį juos įvardijo kaip „mėginimą naudoti kognityvinį karą siekiant paveikti mūsų žmonių moralę“.
Ministerija pridūrė, kad dėl šių Kinijos veiksmų taip pat kyla pavojus aviacijos maršrutams.
Tačiau Kinijos gynybos ministerija, paklausta apie balionus aplink Taivaną, atmetė bet kokius įtarimus dėl kišimosi į Taibėjaus politiką ir apkaltino salą bandymu manipuliuoti artėjančiais rinkimais.
Oro balionų keliamas pavojus
2023 metų vasarį, kai JAV numušė, jų teigimu, Kinijos šnipinėjimo balioną, ši tema tapo politiškai jautri. Tuo metu Pekinas tvirtino, kad tai buvo civilinis dirižablis, nukrypęs nuo kurso.
Nuo gruodžio daugiau kaip 20 balionų kirto jautrią vidurio liniją, skiriančią Kiniją ir Taivaną, ir bent septyni iš jų praskrido tiesiai virš salos.
Pasak Taivano gynybos ministerijos, šiuos balionus galima pastebėti ir dieną, ir naktį. Jie skraido 3,6–11 km aukštyje, pridūrė ji.
Nepriklausomas aviacijos ekspertas Gerry Soejatmanas (Geris Sudžatmanas) nurodė, kad šie balionai kelia grėsmę orlaiviams ir gali sutrikdyti oro eismą, nes paprastai komerciniai skrydžiai vykdomi 7,3–12 km aukštyje.
Jis pridūrė, kad balionai po susidūrimo suyra, tačiau tokie balionai, koks buvo pastebėtas virš JAV, „kelia didelį pavojų, kad komerciniai orlaiviai, su kuriais jie susiduria, gali būti apgadinti“.
G. Soejatmanas AFP sakė, kad bet kuriuo atveju tai trukdo pilotams.
Taivano nacionalinės gynybos ir saugumo tyrimų instituto karinis ekspertas Su Tzu-yunas (Su Cujunas), pavadinęs incidentus neatsakingais, teigė, kad „politinis tikslas yra svarbesnis už karinį“.
„Siekdami pakeisti Taivano žmonių požiūrį į rinkimus, jie (Kinija) nori kelti abejones ir nervingumą, taip pat „karo pavojaus“ nuotaikas“, – AFP nurodė ekspertas.
„Per stipriai spaudė“
1996-aisiais Pekinas atliko keletą raketų bandymų vandenyse aplink Taivaną.
Singapūro gynybos ir strateginių studijų instituto Kinijos tyrėjas Jamesas Charas (Džeimsas Charas) teigė, kad tąkart Kinija bandė įbauginti rinkėjus nebalsuoti už tuometinį prezidentą Lee Teng-hui (Li Tenghujų).
„Jie per stipriai spaudė“, – pareiškė tyrėjas.
„Iš tikrųjų tai atsigręžė priešinga linkme. Tai paskatino taivaniečius balsuoti už (prezidentą), kuris vykdo ne prokinišką ir ne suvienijimui palankią politiką“, – nurodė J. Charas.
Tarptautinės krizių grupės atstovė Ivy Kwek (Aivi Kvek) teigė, kad „kuo daugiau Pekinas Taivano atžvilgiu taikys prievartą, tuo mažiau veiksmingi bus šie veiksmai, kuriais siekiama įbauginti Taivano visuomenę“.
„Dabar tai yra kasdienis Taivano žmonių gyvenimo scenarijus“, – sakė ji.
Lai Ching-te šalininkai pareiškė, kad Kinijos veiksmai jiems nekelia baimės.
„Kinija dažnai bando įbauginti Taivaną, bet mes, taivaniečiai, nesame lengvai įbauginami“, – sakė 62 metų moteris, pavarde Zheng (Dženg) ir pridūrė, kad „mažiau blaiviai mąstantys žmonės gali išsigąsti ir balsuoti už neprincipingus politikus“.
Vienas iš paklaustųjų pasiūlė tiesiog numušinėti šiuos balionus.
„Maniau, kad jau buvo per daug, kai atskrido jų lėktuvai, o dabar dar ir balionai? Juos jau seniai reikėjo numušti“, – sakė į pensiją išėjęs parduotuvės savininkas Chen (Čen).
