Beveik pusvalandžio trukmės interviu pradžioje vokiečių žurnalistė Sarah Kelly ministrei uždavė klausimą apie tai, kaip, jos nuomonė Ukrainos sąjungininkai Europoje ir Jungtinėse Valstijose turėtų reaguoti į tokias Rusijos atakas, kokia įvykdyta Verbų sekmadienį Sumuose, per kurią žuvo 35 žmonės.
D.Šakalienė pabrėžė, kad „kaip liūdnai beskambėtų, manęs tai nenustebino“.
„Tai akivaizdžiai parodo, kad Rusija nenori jokių paliaubų ir, žinoma, nenori taikos. Kodėl turėtų? Ji jau beveik dešimtmetį bando sunaikinti Ukrainą. Paskutiniai treji metai tik parodė, kad jie tampa vis didesniais barbarais mūšio lauke ir prieš civilius gyventojus“, – sakė ji.
Ministrė pripažino, kad Ukrainos sąjungininkės šiuo metu „daugiau kalba negu daro“, nes, anaiptol nei Rusijoje, Europoje stringa karinės ir gynybos įrangos gamybos procesai.
„Kalbant apie raketas, jos tikrai turėtų būti tiekiamos kur kas didesniais kiekiais“, – pridūrė Lietuvos gynybos ministerijos vadovė.
Paklausta, ar prezidento Donaldo Trumpo frustracija dėl Rusijos padrąsina Ukrainos sąjungininkes, D.Šakalienė sutiko, kad tai teigiamas ženklas, bet pažymėjo, jog „tikėjosi, kad Baltieji rūmai pamatys tai, ką mes matome būdami čia“.
„Manome, kad labai maža vilties, jog dabar Rusija pirmą kartą per amžius sutiks laikytis susitarimo. Tikėjomės, kad Baltieji rūmai pamatys tai, ką mes suprantame būdami čia – Vladimiras Putinas iš tikrųjų nesiruošia sutikti su paliaubomis“, – kalbėjo ji.
Nors D.Trumpo pasiuntinys Steve'as Witkoffas praeitą savaitę viešėjo Maskvoje, kur susitiko su V.Putinu, vis dažniau prabyla apie teritorijų perdavimą Rusijai, D.Šakalienė tai komentavo su ironija, sakydama, jog negali įsivaizduoti, kad kasdien kovojantys ir viską aukojantys ukrainiečiai pasakytų: „O jūs norite mūsų žemių? Prašau“.
„Tačiau tai ne tik apie Ukrainą. Jeigu būtų toks precedentas, jeigu okupacija taptų įteisinta, tai pakeistų viso pasaulio geopolitinį kraštovaizdį, kuris nusistovėjo per septynis dešimtmečius. Buvo sutarta, kad jokios šalies sienos nebus keičiamos jėga. Tuomet šis pasaulinis susitarimas tampa niekinis“, – perspėjo ministrė.
Žurnalistei uždavus klausimą apie tai, kas galėtų sustabdyti Rusijos vadovą V.Putiną, D.Šakalienė ilgai nesvarstė ir atsakė: „Jungtinės Amerikos Valstijos“.
„Rusija, žiūrėdama į Europą, ją vertina kaip pernelyg lėtą, per daug taikiai nusiteikusią ir nepakankamai grėsmingą suduoti smūgį atgal, jei būtų užpulta. Taigi, Jungtinės Valstijos šiuo metu yra tokioje pozicijoje, iš kurios gali užtikrinti tiek paliaubų laikymąsi, jei toks susitarimas būtų pasiektas, tiek bausmes už jų pažeidimą.
Atsibuskite, tai yra pasaulis, kuriame mes giname savo piliečius ir imsimės visų mums prieinamų priemonių. O jei jų nėra, mes ją suteiksime.
Taigi, bet kokios užtikrinimo pajėgos galėtų turėti tikrai reikšmingą ar lemiamą poveikį tik tuo atveju, jei šias dvi funkcijas, t. y. stebėseną ir griežtų bei neatidėliotinų bausmių taikymą, atliktų JAV“, – paaiškino politikė.
Ji priminė, kad Miuncheno saugumo konferencijoje D.Trumpo specialusis pasiuntinys Keithas Kellogas pažymėjo, kad atsakas į paliaubų pažeidimą turėtų būti skubus ir skausmingas.
„Ir tokį atsaką gali užtikrinti tik Jungtinės Valstijos. Arba bent jau tiesioginis jų įsitraukimas į procesą“, – pridūrė D.Šakalienė.
Pasak jos, taip pat nereikėtų dramatizuoti situacijos dėl pranešimų apie galimą Vašingtono paramos sumažinimą Europos gynybai.
„Kaip jau sakiau, tai nėra lengvas metas. Tai laikas, kuris pasižymi didele įtampa. Tai laikas, kai turime sudėtingus, besikeičiančius naratyvus. Tačiau kartu, mano nuomone, tai nėra laikas dramatizuoti. Tai tikrai nebūtų labai konstruktyvu. Manau, kad dramatizmo turime pakankamai. Neprisidėkime prie to patys.
Antra, kadangi šis JAV nusivylimas yra pagrįstas, ir taip, žinia, kad JAV neketina ginti Europos vietoj Europos, JAV ketina padėti Europai gintis. Tai labai racionali ir teisinga žinia“, – atkreip dėmesį krašto apsaugos ministrė.
Interviu metu ji pasidalijo ir savo prognoze – ši vasara, pasak D.Šakalienės, bus itin sudėtinga Ukrainai, kartu ir lemiama.
Kovo mėnesį Baltijos šalys kartu su Lenkija oficialiai pranešė apie planuojamą pasitraukimą iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos. Pernai Seimas nusprendė denonsuoti ir Oslo konvenciją, draudžiančią kasetinių šaudmenų naudojimą.
„Deutche Welle“ žurnalistė pasinaudojo proga užduoti klausimų ir apie šiuos sprendimus.
-
Dovilė Šakalienė sako neturinti abejonių dėl Kinijos vaidmens kare Ukrainoje
-
Dovilė Šakalienė: Ukrainoje žuvusiu lietuviu savanoriu norime ir turime pasirūpinti
-
D.Šakalienė: JAV gynybos sekretorius pabrėžė – kalbos apie karių patraukimą neatitinka tikrovės
-
Lietuva Ukrainai šiemet papildomai skirs dar 30 mln. eurų karinės paramos
„Mano šeima buvo persekiojama rusų, kankinama, žudoma kalėjimuose ir tremiama į Sibirą. Ir manau, kad kai kalbame apie žmogaus teises, kai teisė į gyvybę yra svarbiausia ir kai kalbame apie mano piliečių gyvybę... Taigi Rusija Ukrainoje labai aiškiai parodo, kad ji naudoja kasetinius šaudmenis. <...> Kaip žmogus, daug metų dirbantis žmogaus teisių srityje, turėčiau patarimą. Atsibuskite, tai yra pasaulis, kuriame mes giname savo piliečius ir imsimės visų mums prieinamų priemonių. O jei jų nėra, mes ją suteiksime. Rusijos kareiviai daugiau niekada nekirs mano šalies sienos“, – pabrėžė krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė.
