„Nedaug tegali uždirbti iš vogtos naftos pardavinėjimo, ir tai privertė piratus keisti veiklą – Gvinėjos įlankoje jie dabar naudoja kitą modelį – grobia žmones ir prašo išpirkos“, – sako Mattas Walje iš organizacijos „Oceans Beyond Piracy“.
Jis pasakoja, kad piratai dabar greitaeigiais kateriais prisiartina prie dreifuojančių arba inkarą išmetusių laivų, kopėčiomis arba virvėmis užlipa į juos. Tuomet jie pagrobia keletą žmonių iš laivo. Juos laiko nelaisvėje 3-4 savaites.
„Paprastai jie taikosi į aukštesnio rango įgulos narius, manydami, kad už juos gali gauti didesnę išpirką“, – sako jis.
Tuomet piratai įmonei, kuriai priklauso laivas, pateikia reikalavimus dėl išpirkos. Paprastai, anot M.Walje, jūrininkų darbdaviai sutinka mokėti pinigus, kad jų darbuotojai liktų gyvi.
Yra mažai žinoma, kaip yra sumokamos išpirkos. „Apie tai specialiai tylima, kad nebūtų skatinama reikalauti didesnių išpirkų, ar kad nebūtų vilkinamas derybų procesas, – sako jis. – Įkaitai paprastai išgabenami į Nigerio deltą, kur laikomi mažose salelėse.“
M.Walje pasakoja, kad dažnai, kai pasiekiamas susitarimas, piratai dar pareikalauja papildomų dalykų – pavyzdžiui, telefonų ar elektros prietaisų.
Pastaraisiais metai vos keli jūrų piratai buvo sulaikyti. Kaip rašo PRI, kol jie galės siautėti nebaudžiami prie Afrikos krantų, šiomis teritorijomis plaukiojančių laivų įgulos ir toliau bus priverstos mokėti išpirkas.
