Per pirmuosius vienuolika 2025 m. mėnesių Rusija iš Tailando importavo dronų už 125 mln. JAV dolerių – tai sudaro 88 proc. viso Tailando dronų eksporto ir aštuonis kartus daugiau nei prieš metus. Tuo tarpu Kinija per tą patį laikotarpį Tailandui patiekė dronų už 186 mln. JAV dolerių ir tai sudarė beveik visą šalies šių produktų importą.
Tiekimų augimas prasidėjo po to, kai 2022 m. Rusija surengė plataus masto invaziją į Ukrainą. Tada Tailandas eksportavo dronų už mažiau nei 1 mln. dolerių ir nė vienas jų nepateko į Rusiją, o dabar šalis faktiškai tapo Rusijos rinkos perkrovimo punktu.
Apie kokius pinigus kalbama
Viena didžiausių dronų importuotojų iš Kinijos į Tailandą yra „Skyhub Technologies“. Prekybos platformos „Big Trade Data“ duomenimis, 2025 m. bendrovė importavo dronų už 25 mln. dolerių, konkrečiai iš Kinijos gamintojo „Autel Robotics“. Tarp siuntų yra šimtai modelių EVO Max 4T, kurie oficialiai pozicionuojami kaip civiliniai, tačiau, žurnalistų teigimu, naudojami ir kovos sąlygomis.
„Autel“ teigia nebendradarbiaujanti su Rusijos karinėmis struktūromis ir yra įdiegusi tarptautinių sankcijų laikymosi sistemą. Įmonė pažymi, kad jos dronai turi geografinę apsaugą, kuri blokuoja skrydžius Rusijos ir Ukrainos konflikto zonoje.
Dar didesnis vaidmuo prekyboje tenka „China Thai Corp.“, kuri 2025 m. iš Kinijos importavo dronų už 144 mln. dolerių. Spalio mėn. jai buvo pritaikytos JK sankcijos už technologijų tiekimą Rusijos kariuomenei. Vėliau įmonė pakeitė pavadinimą į „Lanto Global Logistics“.
Tipiškas būdas išvengti sankcijų
Pasak Tarptautinio strateginių studijų instituto atstovės Marijos Šaginos, schema, kurioje dalyvauja trečiosios šalys, yra tipiškas sankcijų vengimo būdas.
„Šalys gali keistis, bet metodai nesikeičia: nukreipimas per trečiąsias šalis naudojant fiktyvias bendroves“, – sakė ji.
JAV valstybės departamentas teigė, kad Kinija tiekia apie 80 proc. dvejopo naudojimo komponentų, kuriuos Rusija naudoja kare. Pekinas oficialiai neigia karinę paramą Maskvai.
