Kinijos lyderio Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino aljansas „yra labai didelis iššūkis laisvajam pasauliui šioje didžiųjų galių konkurencijoje“, sakė Teksaso respublikonas Michaelas McCaulas (Maiklas Makolas), apsilankęs Švedijoje.
„Tokio masto grėsmės Europai ir Ramiojo vandenyno regionui, manyčiau, nebuvo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, – teigė jis.
Joe Bideno (Džo Baideno) administracija yra įspėjusi Xi Jinpingo vyriausybę dėl neįvardytų pasekmių, jei ši palaikys Kremliaus karo veiksmus Ukrainoje.
Tuo tarpu Jungtinių Valstijų žvalgybos ataskaitoje teigiama, kad Pekinas galimai tiekė Maskvai Ukrainoje naudojamą įrangą, kuri gali būti karinės paskirties. Ataskaitoje cituojami Rusijos muitinės duomenys, iš kurių matyti, kad Kinijos valstybiniai kariniai rangovai tiekė navigacinę įrangą, naikintuvų dalis, bepiločius orlaivius ir kitas prekes, tačiau nenurodoma, ar dėl to JAV gali imtis atsakomųjų veiksmų.
Be to, Kinija aktyviau perka Rusijos naftą ir dujas, o tai padeda V. Putino vyriausybei kompensuoti prarastus pardavimus, kai Jungtinės Valstijos, Europa ir Japonija nutraukė didžiąją dalį rusiškos energijos pirkimų. Pekinas gali tai daryti nepaisydamas Vakarų sankcijų, tačiau Vašingtonas ir jo sąjungininkai yra nepatenkinti, kad tai mažina ekonominį spaudimą Maskvai.
Kinija nepritaria Vakarų sankcijoms Rusijai, nes jų nepatvirtino Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, kurioje Pekinas ir Maskva turi veto teisę. Tačiau Kinija vengia tiesiogiai prieštarauti šioms sankcijoms.
M. McCaulas, kuris priklauso JAV Kongreso delegacijai, viešinčiai Švedijoje ir susitikusiai su užsienio reikalų ministru Tobiasu Billstromu (Tobiju Bilstriomu), sakė, kad tikisi, jog ši Šiaurės šalis įstos į NATO iki spalio.
Ilgą laiką neprisijungimo politikos besilaikiusios Švedija ir Suomija pernai pateikė paraišką dėl narystės NATO. Aljanso plėtrai turi pritarti visos esamos narės, o iki NATO vadovams liepą susirenkant į viršūnių susitikimą Vilniuje, Švedijai trūko dviejų narių pritarimo: Turkijos ir Vengrijos.
Suomija, kurios siena su Rusija siekia 1,34 tūkst. km, balandį tapo 31-ąja didžiausio pasaulyje karinio aljanso nare. Tačiau tik NATO aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse Turkijos prezidentas sutiko perduoti Švedijos stojimo dokumentus tvirtinti savo parlamentui, atsisakęs ilgų prieštaravimų. Vengrija tuomet irgi pažadėjo patvirtinti Stokholmo narystę.
Suomijos ir Švedijos narystė NATO, „manau, duos visiškai priešingą rezultatą, nei norėjo Putinas – susilpninti ir suskaldyti NATO“, sakė M. McCaulas. Aljansas, kuris savo narių gretose netrukus turės abi Šiaurės kaimynes, „niekada nebuvo stipresnis ir vieningesnis“, teigė jis.
Kongresmenų delegacijai taip pat priklauso demokratai Gregory Meeksas (Gregoris Miksas), Gerry Connolly (Džeris Konolis), Madeleine Dean (Madlen Din) bei respublikonai Ann Wagner (En Vagner), Thomas Keanas (Tomas Kinas) ir Billas Huizenga (Bilas Haizinga).
Iš Stokholmo jie turi vykti į Nyderlandus, kur, be kita ko, planuoja susitikti su Nyderlandų vyriausybės pareigūnais ir parlamento nariais.
Delegacijos vizito į Europą tikslas – sustiprinti ryšius su JAV strateginiais sąjungininkais, taip pat aptarti paramą NATO ir Kyjivui, būdus, kaip priversti Rusiją atsakyti už savo veiksmus Ukrainoje, ir kaip kovoti su Kinijos keliamomis grėsmėmis.
