A.van der Bellenas gegužės mėnesį jau džiaugėsi pergale, bet N.Hoferis dėl itin mažos persvaros ir galimų pažeidimų užginčijo rezultatus, ir Austrijos konstitucinis teismas suteikė galimybę surengti naujus rinkimus.
Rinkimai, turėję būti surengti dar rudenį, nukelti į gruodžio mėnesį. Surengti juos anksčiau sutrukdė komiška priežastis – prastai užsiklijuojantys vokai, į kuriuos turėjo būti dedami biuleteniai.
Taigi, pavargę ir viso žemyno pajuokos objektu besijaučiantys austrai dar kartą bandys išrinkti šalies prezidentą. Austrijos prezidento pozicija savo įtaka neprilygsta šalies premjerui, tačiau šie rinkimai turi simbolinę reikšmę. Juose susikauna santūrusis A.van der Bellenas ir Europos radikalų gretoms priskiriamas N.Hoferis.
Situacija pasikeitė
Apklausos rodo, kad kandidatus ir vėl skirs tik keli tūkstančiai, o gal net ir šimtai balsų. Tos pačios ir priešrinkiminės temos – pabėgėliai, prekyba ir Europos Sąjungos ateitis.
Tiesa, N.Hoferis dabar turi net keletą kozirių. Nuo gegužės mėnesio kraštutinės dešinės atstovai šventė net keletą rimtų geopolitinių pergalių ir laukia tolesnio triumfo.
„Brexit“, Donaldo Trumpo pergalė JAV, kylantis Marine Le Pen populiarumas ir smunkantis pasitikėjimas Angela Merkel Vokietijoje... Tai tik dalis įvykių, sukrėtusių Europos ir pasaulio politiką. Tokiame fone N.Hoferio pergalė neatrodo neįtikėtinai.
Tą pačią dieną, kai austrai balsuos prezidento rinkimuose, italai savo šalies ateitį spręs istoriniame referendume, kuris gali baigtis premjero Matteo Renzi arba populistinių jėgų triumfu.
Nepaisant to, kad šie balsavimai atrodo visiškai skirtingi, bet klausimas juose labai panašus: ar mes norime išlaikyti politinį balansą?
Jei austrai pasirinks pasikeitimą, tai reikš, kad jų šalies lyderiu pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų taps kraštutinės dešinės atstovas.
Smūgis elitui
Buvęs karininkas ir aviacijos inžinierius 45-erių metų N.Hoferis – kraštutinių pažiūrų partijos atstovas, šiuose rinkimuose šiek tiek sušvelninęs savo toną, tačiau aršiai oponuojantis ES migracijos politikai ir kitoms bendroms iniciatyvoms.
Jei jis šiuose rinkimuose švęs pergalę, tai bus netiesioginis smūgis šalį valdantiems socialdemokratams ir gali paskatinti išankstinius parlamento rinkimus. Juose apklausos žada pergalę Laisvės partijai.
Rinkimai šiandien Laisvės partijai žadėtų 35 proc. balsų. Socialdemokratai gautų tik 27 proc. Austrija taptų pirmąja Vakarų valstybe, kurios valdymą po Antrojo pasaulinio karo perimtų kraštutiniai dešinieji.
1999 metais Joergo Haiderio vedama Laisvės partija jau buvo patekusi į valdžią, kai sudarė koaliciją su centro dešiniųjų Liaudies partija. Tuomet Vienai buvo taikomos net diplomatinės sankcijos.
1999 metais Joergo Haiderio vedama Laisvės partija jau buvo patekusi į valdžią, kai sudarė koaliciją su centro dešiniųjų Liaudies partija. Tuomet Vienai buvo taikomos net diplomatinės sankcijos.
Tai buvo skandalingas įvykis Europos Sąjungos viduje ir visame pasaulyje. Dabar galima N.Hoferio pergalė ne tik neatrodo šokiruojanti galimybė, bet ir primena tendencingą įvykių baigtį 2016-ųjų kontekste.
Vokietijos socialdemokratai dairosi į austrus
Tradicinės Europos partijos jau suprato radikalų keliamą grėsmę, tačiau vis dar bando rasti būdus, kaip ją atremti. Austrija, šiuo atveju, gali tapti bandymų lauku.
Vokietijos vicekancleris, socialdemokratų lyderis Sigmaras Gabrielis, lankydamasis Vienoje, praleido daugybę laiko kalbėdamas su Austrijos kancleriu Christianu Kernu. Jų pokalbio tema – kaip sustabdyti kraštutinių dešiniųjų triumfą.
Ch.Kernas jau ėmėsi naujosios taktikos. Kalbėdamas debatuose Austrijos radijo eteryje, jis pareiškė, kad Laisvės partijos lyderis Heinzas-Christianas Strache „nepaisant visų skirtumų, taip pat siekia vesti mūsų šalį į priekį“.
Tai žymus pasikeitimas Austrijos socialdemokratų, iki tol ignoravusių kraštutinius dešiniuosius, retorikoje. Kai kurių politologų teigimu, Ch.Kerno pademonstruotas noras megzti ryšį netgi duoda užuominą Laisvės partijai, kad socialdemokratai norėtų derėtis dėl koalicijos parlamente.
Kritikai pastebi, kad toks radikalų normalizavimas galiausiai gali atvesti prie jų politinių idėjų legitimizavimo.
Tuo metu žaliųjų kandidatas A.van der Bellenas vis dar bando priminti rinkėjams, kokia grėsmė jų gali laukti, pasirinkus kraštutinių dešiniųjų kandidatą.
„Neužmirškite, kad mes sprendžiame esminį šalies krypties klausimą“, – televizijos eteryje apeliavo kandidatas, galintis sulaikyti radikalų veržimąsi į aukščiausius postus.
