D.Trumpas, dar prieš sužinodamas naujausią žydų valstybės informaciją, jau buvo linkęs suduoti smūgį Iranui, tačiau vis dar nebuvo nusprendęs, kada. Kai jis sulaukė B.Netanyahu skambučio, JAV lyderiui tapo aišku.
Dar nespėjus išaušti praėjusios savaitės ketvirtadieniui, Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA) jau buvo patvirtinusi informacijos patikimumą.
„Visi šie žmonės bus kartu, ir mums reikia tuo pasinaudoti“, – žvalgybos poziciją persakė vienas šaltinis.
Kaip nurodoma, D.Trumpas buvo įsitikinęs dviem dalykais: žvalgybos informacija buvo patikima, o diplomatija žlugo.
Penktadienį 15.38 val. rytų laiku jis davė galutinį įsakymą, rašo „Axios“.
„Jie visi gali būti nužudyti per vieną niokojantį oro smūgį“, – tokius B.Netanyahu žodžius nurodė trys apie šias diskusijas informuoti šaltiniai.
Ko gero, tokia įvykių seka suteikia atsakymą į daugeliui taip rūpimą klausimą: kodėl būtent dabar?
„Atsakymas: ajatola Ali Khamenei ir jo artimiausia aplinka buvo neatremiami taikiniai, kurių nei Trumpas, nei Netanyahu nenorėjo praleisti“, – rašo „Axios“.
Pasak JAV ir Izraelio pareigūnų, vasario 23 d. įvykęs skambutis buvo dalis kelis mėnesius trukusio intensyvaus abiejų lyderių, kurie per du mėnesius iki karo susitiko du kartus ir 15 kartų kalbėjosi telefonu, derinimo.
Anksčiau pranešta, kad JAV ir Izraelis svarstė galimybę suduoti smūgį savaite anksčiau, tačiau dėl žvalgybos ir operatyvinių priežasčių, įskaitant blogas oro sąlygas, smūgį atidėjo.
Pasirengimas paspartėjo, kai D.Trumpas pasakė B.Netanyahu, kad apsvarstys galimybę judėti į priekį, tačiau vakarą prieš tai jis kreipėsi į tautą ir pasakė rekordinę kalbą apie Sąjungos padėtį.
Anot JAV pareigūnų, D.Trumpas priėmė sąmoningą sprendimą toje kalboje neskirti pernelyg daug dėmesio Iranui, kad neišgąsdintų ajatolos ir nenustumtų jo į pogrindį.
Tą pačią dieną D.Trumpo pasiuntiniai Jaredas Kushneris ir Steve'as Witkoffas paskambino iš Ženevos po kelias valandas trukusių derybų su Irano pareigūnais ir paskelbė griežtą verdiktą: derybos niekur neveda, priminė „Axios“.
„Jei nuspręsite, kad norite diplomatijos, mes spausime ir kovosime, kad pasiektume susitarimą. Tačiau šie vaikinai mums parodė, kad nėra pasirengę sudaryti tokio susitarimo, kuriuo jūs būtumėte patenkintas“, – leidinio žurnalistams atskleidė amerikiečių pareigūnas, kuris žino šio skambučio turinį.
Po vienuolikos valandų ant Teherano nukrito bombos, Ali Khamenei buvo nužudytas ir prasidėjo karas.
Pagal pirminį planą smūgis turėjo būti surengtas kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje, kad administracija turėtų laiko užsitikrinti visuomenės paramą.
JAV pareigūnas atskleidė „Axios“, kad B.Netanyahu spaudė D.Trumpo administraciją veikti greičiau.
Dėl pagreitinto grafiko administracija liko atsidūrė keistoje pozicijoje: vietoje to, kad ištisas savaites viešai argumentuotų karo būtinybę, Baltieji rūmai pradėjo teisinti smūgius po to, kai bombos jau buvo nukritusios ant Teherano.
Pats D.Trumpas antradienį atmetė bet kokias prielaidas, kad sprendimą lėmė Izraelio premjeras B.Netanyahu.
„Mes vedėme derybas su šiais bepročiais ir, mano nuomone, jie ketino pulti pirmieji. Aš tvirtai dėl to jaučiausi. Jei kas nors ir buvo, galbūt aš priverčiau Izraelį suklusti“, – svarstė D.Trumpas.
„Šis savaitgalis suteikė unikalią galimybę imtis bendrų veiksmų prieš šią grėsmę, – kalbėjo jis žurnalistams Kapitolijuje. – Norėjome, kad tai būtų maksimaliai sėkminga.“
Vienas pareigūnas pripažino, kad D.Trumpas norėjo smūgiuoti Iranui anksčiau, dar sausio pradžioje, bet B.Netanyahu prašė jo atidėti ataką. Pasak šaltinio, tai tik rodo, kad laikas buvo visiškai suderintas tarpusavyje, suprantant, kad kampanija bus vykdoma bendrai.
