Baku ir Jerevanas dėl šio regiono kariavo du karus – 10-e dešimtmetyje ir 2020-aisiais.
„Edili kaime buvo aptiktas masinis Azerbaidžano karių, nukankintų ir nužudytų per pirmąjį Karabacho karą, kapas“, – trečiadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė prezidento Ilhamo Aliyevo patarėjas užsienio politikos klausimais Hikmetas Hajiyevas.
„4 000 Azerbaidžano karių ir civilių tebėra dingę nuo (10-o dešimtmečio) karo, o Armėnija atsisako atskleisti masinių kapų vietas“, – pridūrė jis.
Namigas Efendiyevas iš Valstybinės karo belaisvių komisijos naujienų agentūrai AFP teigė, kad „nuo vasario šiame masiniame kape buvo rasti 25 žmonių palaikai“.
Pranešimas paskelbtas praėjus kelioms dienoms po to, kai Armėnija apkaltino Azerbaidžano pajėgas karo nusikaltimais, įvykdytais per mirtinus susirėmimus pasienyje praėjusį mėnesį.
Rugsėjį abiejose pusėse žuvo mažiausiai 286 žmonės, kol galiausiai JAV tarpininkaujant sudarytos paliaubos nutraukė šiuos susirėmimus – žiauriausius nuo 2020 metų karo.
Sekmadienį Armėnijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad „Azerbaidžano socialinės žiniasklaidos naudotojai reguliariai (dalijasi) vaizdo įrašais, kurie demonstruoja karo nusikaltimus“, įskaitant neteisėtą armėnų karo belaisvių žudymą ir kankinimus bei lavonų išniekinimą.
Tą pačią dieną Azerbaidžanas pranešė, kad šalies karo prokuratūra pradėjo tyrimą dėl įtariamų jų pačių pajėgų įvykdytų karo nusikaltimų.
Antradienį Azerbaidžanas tarpininkaujant JAV paleido 17 armėnų karo belaisvių.
Šešias savaites trukęs karas 2020 metais pareikalavo daugiau nei 6 500 karių gyvybių abiejose pusėse ir baigėsi tarpininkaujant Rusijai paskelbtomis paliaubomis.
Pagal susitarimą Armėnija perleido daug teritorijų, kurias kontroliavo dešimtmečius, o Maskva dislokavo apie 2 000 taikdarių prižiūrėti trapių paliaubų.
Didėjant Maskvos izoliacijai pasaulinėje arenoje po vasario mėnesį pradėtos invazijos į Ukrainą, JAV ir Europos Sąjunga ėmėsi vadovaujančio vaidmens spręsdamos Armėnijos ir Azerbaidžano santykių normalizavimo proceso dilemą.
Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministrai sekmadienį susitiko Ženevoje, kur pradėjo rengti būsimos taikos sutarties tekstą.
Kai 1991 metais žlugo Sovietų Sąjunga, etniniai armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano. Kilęs konfliktas nusinešė apie 30 000 gyvybių.
