Jo teigimu, Vakarų analitikai neteisingai interpretavo ir Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino toleranciją rizikai, ir Kremliaus sprendimų priėmimo proceso izoliaciją, todėl klaidingai prognozavo galimą eskalaciją ir Rusijos atsaką į NATO paramą Ukrainai.
„Šis analitinis aklumas iš dalies išlieka iki šiol. Daugelis Vakaruose į šį konfliktą ir toliau žvelgia išimtinai per sekinimo karo, kuriame pergalę lemia tik išteklių kiekis ir gebėjimas sutelkti daugiau žmonių, prizmę. Tai pavojinga klaida“, – pabrėžė brigados generolas.
Pasak D.Prokopenkos, ryškus šios situacijos pavyzdys – Gynybos pajėgų operacija Dobropilijos sektoriuje prieš Rusijos karius 2025-ųjų antrojoje pusėje.
„Iš tikrųjų tai yra mobiliosios gynybos koncepcijos šiuolaikiniame kare permąstymas. Milžiniška pilkoji zona, žudymo zona, besidriekianti maždaug iki 20 km link kontakto linijos, mišrios kovinės formuotės, pasalos, paieškos ir smogiamosios operacijos, ugnies reidai, taškinės chirurginės kontratakos, rusų dalinių apsupimas, šimtai priešo belaisvių“, – dėstė jis.
Brigados generolas pabrėžė, kad, Rusijos karas prieš Ukrainą yra „ne tik kariuomenių susidūrimas“, bet ir „galutinis dviejų diametraliai priešingų sistemų, susiformavusių posovietinėje erdvėje, išbandymas“.
„Ukrainos gynybos pajėgos, ypač iš savanorių judėjimo išaugusiuose daliniuose, tokiuose kaip „Azov“, išsiugdė vadovavimo filosofiją, pagrįstą decentralizacijos ir įgaliojimų suteikimo principais. Šis modelis – tai moderni vokiškos Auftragstaktik (misijos tipo taktikos) koncepcijos, sukurtos kovai dinamiškame, nelinijiniame mūšio lauke, interpretacija“, – rašė D.Prokopenka.
Tokio požiūrio esmė tokia, anot brigados generolo, kad Ukrainos vadovybė nustato operacijos tikslą ir galutinį rezultatą („kas“ ir „kodėl“), t.y. suformuluoja „vado planą“.
„Vėliau pavaldžių padalinių vadai parengia sprendimą, kurį reikia patvirtinti (kartu su vadu arba savarankiškai). Vadinasi, kaip pasiekti šį tikslą, paliekama spręsti vietoje esantiems vadams, kurie turi naujausią informaciją apie padėtį mūšio lauke. Po papildomų korekcijų arba galutinio sprendimo patvirtinimo pradedami veiksmai (operacijos)“, – paaiškino „Azov“ pajėgų vadas.
Pasak jo, Rusijos vadovavimo principai ir valdymo sistema yra visiškai priešinga Ukrainos gynybos pajėgų sistemai.
„Tai griežta, vertikaliai integruota sovietinio stiliaus hierarchija, kurioje kiekvienas žingsnis reguliuojamas iš viršaus. Ši sistema buvo sukurta ne siekiant kuo didesnio kovinio efektyvumo, bet norint užtikrinti politinę kariuomenės kontrolę, kurioje lojalumas režimui visada buvo svarbesnis už kompetenciją. Dėl to ši struktūra šiuolaikiniame mūšio lauke sukelia operacinį paralyžių“, – mano D.Prokopenka.
Pasak Nacionalinės gvardijos 1-ojo „Azov" korpuso vado, pagrindinis šios sisteminės priešo kovos sistemos ydos įrodymas yra chroniškas jaunesniųjų vadų nepakankamas išsilavinimas ir vyresniųjų karininkų beprotystė, „kurie pasirengę paaukoti didžiulį skaičių karių (iki paskutinio kareivio), kad įtiktų savo viršininkams, nė per žingsnį nenukrypdami nuo vyresniojo karininko plano (net jei jis nuo pat pradžių buvo pasmerktas žlugti)“.
„Tai rodo lankstumo trūkumą priimant sprendimus ir sistemos baimę prisiimti atsakomybę, kad reikalai nepablogėtų dar labiau“, – reziumavo jis.
Balandžio 16 d. „Azov“ kariai pareiškė, kad perėmė visų Rusijos logistikos kelių prie okupuoto Donecko kontrolę ir nuo šiol naikins visus taikinius, judančius šiais maršrutais.
Gegužės 8 d. „Azov“ pilotai pademonstravo žvalgybos ir smogiamųjų kompleksų veikimą Mariupolyje ir paskelbė, kad gali pasiekti kelius iki 160 km atstumu nuo kovos linijos.



