-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti
2022 05 20 /23:17

Rusija skelbia, kad neva užėmė „Azovstal“ gamyklą, o „Azov“ pulko vadas pasidavė

JAV Senatas pritarė 40 mlrd. dolerių karinei ir ekonominei pagalbai Ukrainai ir jos sąjungininkėms. Be to, pirmą kartą nuo karo Ukrainos pradžios JAV generolas Markas Milley telefonu kalbėjosi su Rusijos generolu Valerijumi Gerasimovu. Tuo metu „Azov“ vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaras paskelbė, kad pulko vadovybė nesitraukia ir lieka „Azovstal“ gamyklos teritorijoje Mariupolyje.

Svarbiausios naujienos

  • Rusija skelbia, kad neva užėmė „Azovstal“ gamyklą, o „Azov“ pulko vadas pasidavė
  • JAV Senatas pritarė 40 mlrd. dolerių karinei ir ekonominei pagalbai Ukrainai ir jos sąjungininkėms
  • Aukščiausio rango JAV generolas Markas Milley telefonu kalbėjosi su Rusijos generolu Valerijumi Gerasimovu. Tai buvo pirmas jųdviejų pokalbis nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario pabaigoje
  • Rusija užsiminė siekianti atkirsti Ukrainą nuo didžiausios Europoje atominės elektrinės, jei Kyjivas nemokės Maskvai už elektrą
  • Rusija paskelbė, kad Ukrainoje esą naudoja naujos kartos galingus lazerius, kuriais degina priešo bepiločius orlaivius. Ukrainos prezidentas V.Zelenskis šaiposi iš tokio Maskvos bandymo atsakyti į faktą, kad į užpultą šalį keliauja daug modernių vakarietiškų ginklų

Svarbiausias ketvirtadienio naujienas skaitykite ČIA.

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Tiesiogiai  30 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

V.Zelenskis: kova turi tęstis, kol Ukraina bus išvalyta nuo okupantų

23:33

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad kova turi tęstis tol, kol Ukrainos žemė bus išvalyta nuo rusų okupantų.

V.Zelenskis pabrėžia, kad viskas, ką Rusijos kariuomenė padarė nuo šių metų vasario 24 d., kai prasidėjo karas, o prieš tai – nuo 2014 m., reikalauja teisingo atsako.

„Pirmiausia tai yra išsilaisvinimas. Turime kovoti tol, kol išlaisvinsime savo žemę nuo okupantų ir užtikrinsime Ukrainos saugumą“, – sako V.Zelenskis.

„Antra, tai visų Rusijos karo nusikaltėlių patraukimas baudžiamojon atsakomybėn. Tiek Ukrainos teismuose, tiek Tarptautiniame tribunole, tiek tiesiog mūšio lauke, kol karas tęsiasi“, – paskelbtoje kalboje teigia Ukrainos prezidentas.

V.Zelenskio planas, kaip kompensuoti karo nuostolius

23:17

Ukraina kviečia tarptautinius partnerius pasirašyti daugiašalį susitarimą, kuriame būtų numatyta konfiskuoti Rusijos turtą ir nuosavybę kitų valstybių teritorijoje, siekiant kompensuoti nuostolius, patirtus per karą Ukrainoje.

Apie tai penktadienio vakarą prakalbo šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Siūlome valstybėms partnerėms pasirašyti daugiašalę sutartį ir sukurti mechanizmą, pagal kurį kiekvienas nuo Rusijos nukentėjęs asmuo galėtų gauti kompensaciją už patirtus nuostolius.

Remiantis tokia sutartimi, Rusijos lėšos ir turtas, esantis valstybių partnerių jurisdikcijose, turės būti areštuotas arba įšaldytas, konfiskuotas ir nusiųstas į specialiai sukurtą fondą, iš kurio visi nuo Rusijos agresijos nukentėję asmenys galės gauti atitinkamą kompensaciją.

Tai tikrai bus sąžininga ir Rusija pajus tikrąją kiekvienos į mus paleistos raketos, bombos, sviedinio kainą.

Savo partneriams siūlome tapti tokio fondo rėmėjais ir specialios tarptautinės komisijos, kuri nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų kreipimusis ir peticijas, dalyviais“ – paskelbė V.Zelenskis.

TOK „žingsnis po žingsnio“ vertins Rusijos atletų likimą

22:47

Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) „žingsnis po žingsnio“ vertins Rusijos sportininkų, kurie po Maskvos invazijos į Ukrainą buvo pašalinti iš daugumos tarptautinių varžybų, likimą, penktadienį pareiškė TOK prezidentas Thomas Bachas.

„Turime tai daryti žingsnis po žingsnio. Nežinome, kaip klostysis politinė situacija, tikimės, kad netrukus bus taika, tikėkimės, kad kuo greičiau“, – Lozanoje vykusiame posėdyje TOK nariams sakė Th.Bachas.

Nors dauguma tarptautinių federacijų atsižvelgė į TOK vasarį paskelbtą rekomendaciją uždrausti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, jau dabar keliamas klausimas dėl tų atletų dalyvavimo.

Tačiau, anot Th.Bacho, TOK kol kas atsisako prognozuoti savo veiksmus ir tik pažadėjo „imtis tinkamų veiksmų, jei situacija pasikeistų“.

„Galime tik stebėti situaciją. Šiuos sprendimus turi priimti politinis pasaulis, o kai ateis laikas, pamatysime, ar situacija pasikeis, tada imsimės atitinkamų veiksmų“, – sakė jis.

„Olimpiniame judėjime vyksta daug konsultacijų, – kalbėjo Th.Bachas. – Svarbiausias prioritetas yra mūsų humanitarinė misija, labai daug dėmesio skiriame humanitarinei pagalbai Ukrainos olimpinei bendruomenei – nesvarbu, ar jos nariai tebegyvena Ukrainoje, ar rado prieglobstį kitose šalyse.“

„Norėčiau dar kartą pabrėžti, kad tai yra ne sankcijos, o apsaugos priemonės, skirtos varžybų sąžiningumui apsaugoti“, – teigė TOK vadovas.

„Tarptautinėse varžybose dalyvaujančių Rusijos ir Baltarusijos sportininkų saugumas negalėjo būti užtikrintas, nes po invazijos daugelyje šalių vyravo antirusiškos ir antibaltarusiškos nuotaikos“, – aiškino jis.

Šie TOK argumentai yra svarbūs, nes daugelį draudimų Rusijos pareigūnai apskundė Sporto arbitražo teismui. Pastarasis dar neišnagrinėjo šių skundų.

Rusija skelbia, kad neva užėmė „Azovstal“ gamyklą, o „Azov“ pulko vadas pasidavė

21:58 Atnaujinta 22:15

Rusijos gynybos ministerija paskelbė apie „Azovstal“ gamyklos išlaisvinimą. Apie tai rašo Rusijos valstybinės naujienų agentūros – su nuoroda į Gynybos ministeriją. Apie tai buvo pranešta Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, pranešimus cituoja BBC.

Rusijos Gynybos ministerijos duomenimis, „Azovstal“ paliko 2439 kariškiai.

Be to, Gynybos ministerijos duomenimis, „Azov“ pulko vadas – nenurodant jo pavardės – buvo išvežtas iš Mariupolio šarvuotu automobiliu.

Valanda anksčiau Pirmasis kanalas pranešė, kad pasidavė „Azov“ vadas Denisas Prokopenka, skelbia BBC.

„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis
„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Penktadienio vakarą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skelbė, kad iš „Azovstal“ gamyklos komplekso evakuoti beveik visi žmonės.

Kaip rašo UNIAN, interviu jis prisiminė, kaip Ukrainos pilotai bandė skristi į „Azovstal“ padėti kariškiams. Jis teigė, kad Mariupolio gynėjai yra didvyriai.

„Nacionalinė gvardija ir 400 pasieniečių. Daug kas buvo sužeisti, žuvo, bet 400 buvo ten. Taip pat desantininkai, policininkai, net Ukrainos saugumo tarnybos darbuotojai, karo gydytojai, paprasti žmonės, vietiniai gyventojai. Yra daugybė didvyriškų žmonių. Todėl dabar sakau, kad visi šie žmonės yra absoliučiai didvyriški. Jie gynė Mariupolį“, – sakė V.Zelenskis.

Ukrainos prezidentas taip pat akcentavo, kad ginant Mariupolį žuvo daug žmonių.

Sprogimai Mykolajive

21:20

Penktadienio vakarą Mykolajivo mieste griaudėjo sprogimai. Apie tai „Telegram“ tinkle pranešė miesto meras Aleksandras Senkevičius.

 

Rusija puola rytinius Ukrainos miestus

21:15

Rusijos pajėgos penktadienį toliau puolė Lysyčansko ir Severodonecko miestus Ukrainos rytiniame Luhansko regione, siekdamos atkirsti šią teritoriją nuo likusios Ukrainos dalies, pranešė regiono gubernatorius.

Luhansko gubernatorius Serhijus Haidajus naujienų agentūrai AP sakė, kad Rusijos pajėgos sutelkė dėmesį į greitkelį Lysyčanskas–Bachmutas.

Tai, pasak S.Haidajaus, yra vienintelis kelias, kuriuo galima evakuoti žmones ir pristatyti humanitarinę pagalbą.

„Šis kelias labai svarbus, nes tai vienintelis susisiekimas su kitais šalies regionais, – elektroniniu paštu sakė jis. – Rusai bando mus nuo jo atkirsti, kad apsuptų Luhansko regioną.“

Rusijos pajėgos nuolat apšaudo kelią iš įvairių krypčių, tačiau ukrainiečių šarvuočiai vis dar gali pravažiuoti, pridūrė S.Haidajus.

Vienas iš penktadienio išpuolių buvo nukreiptas prieš Severodonecko mokyklą, kurioje prieglobstį rado daugiau kaip 200 žmonių, tarp jų – daug vaikų. Žuvo trys suaugusieji, S.Haidajus pranešė per „Telegram“.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu anksčiau penktadienį pareiškė, kad Maskvos pajėgos baigia visiškai užimti Luhansko sritį, kurią iki karinės invazijos pradžios iš dalies kontroliavo prokremliški separatistai.

V.Zelenskis smerkia rusų smūgius Ukrainos kultūros centrui

20:43

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pasmerkė Rusijos smūgius, per kuriuos buvo suniokotas neseniai rekonstruotas kultūros centras Rytų Ukrainoje ir sužeisti septyni žmonės, įskaitant vaiką.

Socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime V.Zelenskis teigė, kad Rusijos smūgiai buvo nukreipti į „naujai renovuotus kultūros namus“ Lozovos mieste rytinėje Charkivo srityje.

V.Zelenskio pasidalintame vaizdo įraše užfiksuotas didžiulis sprogimas šalia gyvenamųjų kompleksų ir pravažiuojančių automobilių. Įraše matyti į visas puses skriejančios nuolaužos ir po sprogimo didelį kultūros centro pastatą apgaubę juodi dūmai.

„Okupantai savo priešais laiko kultūrą, švietimą ir žmogiškumą. Ir jie negaili nei raketų, nei bombų“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė V.Zelenskis, pavadindamas išpuolį „absoliučiu blogiu“ ir „absoliučia kvailyste“.

Vietos sveikatos apsaugos pareigūnas Viktoras Zabašta naujienų agentūrai „Interfax-Ukraina“ sakė, kad per išpuolį buvo sužeisti septyni žmonės.

„Kol kas niekas nemirė“, – pridūrė jis.

Nuo vasario 24 dienos, kai pradėjo invaziją į Ukrainą, Rusija nuolat kaltinama, kad taikosi į civilinę infrastruktūrą. Karas nuniokojo daug miestų.

Mariupolis Ukrainos pietryčiuose beveik visiškai sunaikintas. Maskvos pajėgos kaltinamos kovą smogusios šiame uostamiestyje esančiam teatrui ir pražudžiusios šimtus ten besislėpusių civilių gyventojų.

Rusija neigia atsakomybę dėl civilių mirčių Ukrainoje, o prezidentas Vladimiras Putinas sako, kad pranešimai apie rusų karius, šaudančius į civilius, yra „suklastoti“.

Rusai ir baltarusiai išbraukti iš Europos krepšinio čempionato

20:03

Vilniuje šį savaitgalį posėdžiaujanti „FIBA Europe“ generalinė asamblėja priėmė sprendimą dėl Rusijos ir Baltarusijos krepšinio rinktinių bei klubų dalyvavimo varžybose Europoje.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

V.Putinas ragina saugotis kibernetinių atakų

19:42

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paragino imtis veiksmų, kad padidintų savo šalies atsparumą kibernetinėms atakoms, sakydamas, kad nuo tada, kai Maskva pasiuntė karius į Ukrainą, Rusija patyrė daugybę incidentų.

Tai Kremliaus vadovas kalbėjo per Rusijos saugumo tarybos posėdį, rašo BBC.

V.Putinas sako, kad išpuoliai buvo vykdomi iš skirtingų šalių, tačiau buvo „aiškiai koordinuoti“ ir nukreipti prieš Rusijos „ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą“ – įskaitant žiniasklaidą, finansų institucijas ir vyriausybės internetinę svetainę.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

 

Prancūzija gydys sužeistuosius ir vėžiu sergančius ukrainiečius

19:37

Prancūzijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad pradėjo pirmąjį medicininės evakuacijos iš Lenkijos skrydį sužeistiems ukrainiečiams ir vėžiu sergantiems vaikams.

Penktadienį skrydžio metu evakuoti septyni per karą sužeisti ukrainiečiai, taip pat trys vėžiu sergantys ukrainiečių vaikai ir jų globėjai.

Pasak jos, pacientai bus gydomi Prancūzijos lėšomis šalies ligoninėse.

Kanada paskelbė papildomas sankcijas

19:15 Atnaujinta 20:52

Kanada penktadienį paskelbė draudimą prabangos prekių prekybai su Rusija ir į sankcijų, paskelbtų dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, sąrašą įtraukė dar 14 Rusijos oligarchų ir kitų Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino artimo rato žmonių.

Sankcijos suderintos su panašiomis priemonėmis, kurias Rusijai paskelbė tokios Kanados sąjungininkės kaip Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga.

Pasak vyriausybės, jos „padės sumažinti Rusijos oligarchų galimybes apeiti apribojimus kitose prabangos prekių rinkose“.

Draudimas apima Kanados alkoholinių gėrimų, tabako, kai kurių tekstilės gaminių ir sportinės aprangos, avalynės, prabangių drabužių ir aksesuarų, juvelyrinių dirbinių, virtuvės reikmenų ir meno kūrinių eksportą, taip pat alkoholinių gėrimų, jūros gėrybių, žuvies ir deimantų importą iš Rusijos.

2021 metais šių prekių vertė siekė 76 mln. Kanados dolerių (56 mln. eurų), rodo prekybos duomenys.

Vyriausybė taip pat paskelbė sankcijas Rusijos oligarchams, jų šeimos nariams ir artimiems V. Putino bendražygiams bei apribojo „prekių, kurios gali būti naudojamos ginklams gaminti“, eksportą į Rusiją.

Nuo vasario 24 dienos, kai Maskva įsiveržė į Ukrainą, Kanada paskelbė sankcijas daugiau kaip 1 000 fizinių ir juridinių asmenų iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos.

„Nord Pool“ sustabdžius prekybą rusiška elektra, jos importas stabdomas ir Lietuvoje

19:01

Elektros energijos biržos operatorė „Nord Pool“ nusprendė stabdyti prekybą rusiška elektra iš vienintelio jos importuotojo Baltijos šalyse – įmonių grupės „Inter RAO“.

Tai reiškia, jog nuo sekmadienio Lietuvoje bus sustabdytas rusiškos elektros importas, penktadienį pranešė Energetikos ministerija.

Lietuvos elektros poreikis bus užtikrinamas vietine generacija bei importu per turimas jungtis su Švedija, Lenkija ir Latvija,

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Lietuvos įmonės taip pat jau yra atsisakiusios rusiškos naftos ir gamtinių dujų importo.

„Tai be galo svarbus riboženklis ne tik Lietuvos kelyje į energetinę nepriklausomybę. Tai mūsų solidarumo su kariaujančia Ukraina išraiška, nes negalime leisti, jog mūsų pinigais būtų finansuojama Rusijos karo mašina“, – pranešime spaudai sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Ministras taip pat pabrėžia, jog visišką energetinę nepriklausomybę Lietuva pasieks tik tada, kai sėkmingai įgyvendins elektros tinklų sinchronizaciją su Vakarų Europa, o savo elektros poreikius užsitikrins vietine žaliosios energijos gamyba bei taps elektrą eksportuojančia valstybe.

G.Kasparovas: pakeisti imperialistinę Rusijos žmonių mąstyseną gali tik šoko terapija

18:37

Vienintelė galimybė pakeisti imperialistinę Rusijos žmonių mąstyseną, leidusią Kremliui pradėti karą Ukrainoje, yra „šoko terapija“, tai yra kariniai pralaimėjimai, grįžtantys karių kūnai, sako Garis Kasparovas.

Niujorke šiuo metu gyvenantis Rusijos opozicionierius Vilniuje penktadienį vykstančioje „Laisvosios Rusijos forumo“ konferencijoje lygino dabartinę Rusiją su nacistine Vokietija.

Pasak G.Kasparovo, nacistinėje Vokietijoje Adolfas Hitleris išbuvo valdžioje tik kiek daugiau nei dešimtmetį, ir šio laiko pakako, kad didžioji dalis Vokietijos visuomenės jį palaikytų net ir karo įkarštyje, matant artėjantį šalies pralaimėjimą Antrajame pasauliniame kare.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Garis Kasparovas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Garis Kasparovas

 

Turkija su Vakarais kalbasi apie Ankaros nepritarimą Šiaurės šalių siekiui įstoti į NATO

17:53

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį pareiškė, kad kalbasi su Vakarų šalių lyderiais apie Ankaros prieštaravimą, kad į NATO įstotų Švedija ir Suomija, kurias ji kaltina suteikiant prieglobstį kurdų kovotojams.

Vasarį Rusijos pradėtas karas Ukrainoje pakeitė politikų ir visuomenių nuomonę dėl galimybės įstoti į Aljansą abiejose Šiaurės šalyse, kurios istoriškai laikėsi neprisijungimo politikos.

NATO gali plėstis tik visų 30 dabartinių narių bendru sutarimu, tačiau Turkija kaišioja pagalius į derybų proceso ratus.

R.T.Erdoganas kaltina abi kandidates, ypač Švediją, atlaidžiai žiūrint į kurdų kovotojus, Turkijos ir ES laikomus teroristais, taip pat į JAV gyvenančio pamokslininko Fethullah Guleno, kurį Ankara laiko atsakingu už 2016 metų nepavykusį perversmą, sekėjus.

„Šiandien kalbėjausi su Nyderlandų ministru pirmininku“, – sakė R.T.Erdoganas ir pridūrė, jog šeštadienį jis turėtų telefonu pabendrauti su Jungtinės Karalystės ir Suomijos vadovais.

„Taip pat kalbėsimės su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu, – nurodė turkų lyderis. – Toliau tęsime šias derybas, kad nenutrūktų mūsų telefoninė diplomatija.“

„Negalime pasakyti „taip“ Švedijos ir Suomijos ketinimui stoti į NATO, saugumo organizaciją“, – pabrėžė R.T.Erdoganas.

R.T.Erdoganas šią savaitę pareiškė, kad Ankara paprašė Švedijos išduoti 30 „teroristų“, tačiau Stokholmas atsisakė tai padaryti.

Jo teigimu, Turkija yra „auka“ ir turi visus dokumentus bei informaciją apie „šias teroristines organizacijas“.

Penktadienį prezidentas pareiškė, kad NATO neturėtų suteikti narystės Stokholmui ir Helsinkiui, jei transatlantinė organizacija jautriai reaguoja į Turkijos nuogąstavimus.

Nors Švedija ir Suomija neabejotinai priklauso Vakarų pasauliui, jos daug dešimtmečių laikėsi neprisijungimo prie aljansų politikos, nenorėdamos provokuoti Rusijos.

Tačiau abiejų Šiaurės valstybių poziciją pakeitė pasaulį pribloškęs Maskvos įsiveržimas į Ukrainą, nesėkmingai siekusią įstoti į NATO.

Suomijos ir Švedijos delegacija pirmadienį pasisiūlė apsilankyti Turkijoje, bet R.T.Erdoganas atmetė tokį prašymą, pareiškęs, kad „jie neturėtų vargintis“.

J.Stoltenbergas ketvirtadienį nurodė, kad Turkijos nuogąstavimai sprendžiami, siekiant rasti „susitarimą, kuris leistų judėti pirmyn“.

Turkija su Vakarais kalbasi apie Ankaros nepritarimą Šiaurės šalių siekiui įstoti į NATO

17:33

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį pareiškė, kad kalbasi su Vakarų šalių lyderiais apie Ankaros prieštaravimą, kad į NATO įstotų Švedija ir Suomija, kurias ji kaltina suteikiant prieglobstį kurdų kovotojams.

Vasarį Rusijos pradėtas karas Ukrainoje pakeitė politikų ir visuomenių nuomonę dėl galimybės įstoti į Aljansą abiejose Šiaurės šalyse, kurios istoriškai laikėsi neprisijungimo politikos.

NATO gali plėstis tik visų 30 dabartinių narių bendru sutarimu, tačiau Turkija kaišioja pagalius į derybų proceso ratus.

R.T.Erdoganas kaltina abi kandidates, ypač Švediją, atlaidžiai žiūrint į kurdų kovotojus, Turkijos ir ES laikomus teroristais, taip pat į JAV gyvenančio pamokslininko Fethullah Guleno, kurį Ankara laiko atsakingu už 2016 metų nepavykusį perversmą, sekėjus.

„Šiandien kalbėjausi su Nyderlandų ministru pirmininku“, – sakė R.T.Erdoganas ir pridūrė, jog šeštadienį jis turėtų telefonu pabendrauti su Jungtinės Karalystės ir Suomijos vadovais.

„Taip pat kalbėsimės su [NATO vadovu Jensu] Stoltenbergu, – nurodė turkų lyderis. – Toliau tęsime šias derybas, kad nenutrūktų mūsų telefoninė diplomatija.“

„Negalime pasakyti „taip“ [Švedijos ir Suomijos ketinimui]... stoti į NATO, saugumo organizaciją“, – pabrėžė R.T.Erdoganas.

R.T.Erdoganas šią savaitę pareiškė, kad Ankara paprašė Švedijos išduoti 30 „teroristų“, tačiau Stokholmas atsisakė tai padaryti.

Jo teigimu, Turkija yra „auka“ ir turi visus dokumentus bei informaciją apie „šias teroristines organizacijas“.

Penktadienį prezidentas pareiškė, kad NATO neturėtų suteikti narystės Stokholmui ir Helsinkiui, jei transatlantinė organizacija jautriai reaguoja į Turkijos nuogąstavimus.

Nors Švedija ir Suomija neabejotinai priklauso Vakarų pasauliui, jos daug dešimtmečių laikėsi neprisijungimo prie aljansų politikos, nenorėdamos provokuoti Rusijos.

Tačiau abiejų Šiaurės valstybių poziciją pakeitė pasaulį pribloškęs Maskvos įsiveržimas į Ukrainą, nesėkmingai siekusią įstoti į NATO.

Suomijos ir Švedijos delegacija pirmadienį pasisiūlė apsilankyti Turkijoje, bet R.T.Erdoganas atmetė tokį prašymą, pareiškęs, kad „jie neturėtų vargintis“.

J.Stoltenbergas ketvirtadienį nurodė, kad Turkijos „nuogąstavimai“ sprendžiami, siekiant rasti „susitarimą, kuris leistų judėti pirmyn“.

JK diplomatijos vadovė kritikuoja E.Macrono „Europos politinės bendruomenės“ idėją

17:09

Britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss penktadienį paskelbtame interviu sukritikavo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono idėją apie „Europos politinę bendruomenę“, kuri apimtų ne tik Europos Sąjungą, bet ir Jungtinę Karalystę.

Buvęs Prancūzijos prezidentas Francois Mitterrand'as 1989 metais, kai griuvo Berlyno siena, pirmą kartą pasiūlė įsteigti Europos tautų konfederaciją, ir nors ši idėja sulaukė susidomėjimo, ji taip ir nebuvo įgyvendinta.

„Pirmenybę teikiu sėkmingai veikiančioms struktūroms, nesvarbu, ar tai būtų G-7 (Didysis septynetas), ar NATO“, – Italijos laikraščiui „Corriere della Sera“ sakė L.Truss.

Prancūzų lyderis sako siūlantis „sukurti naują mūsų bendradarbiavimo struktūros sistemą, jungiančią demokratines Europos valstybes, kurios laikosi pagrindinių mūsų vertybių ir siekia ar nesiekia įstoti į Europos Sąjungą“.

Gegužės 9 dieną kalbėdamas Europos Parlamente, E.Macronas apibūdino Europos „bendruomenę“, kurios branduolį sudarytų ES, o jos orbitoje būtų tokios šalys kaip Ukraina ir JK, neseniai pasitraukusi iš Bendrijos.

„Reaguodami į Rusijos ir Ukrainos krizę, mes labai gerai dirbame per G-7 ir ES, kad Rusijai būtų įvestos sankcijos“, – sakė L.Truss, paklausta apie E. Macrono planą.

Ji pridūrė, kad Londonas bendradarbiauja su Europos šalimis Kyjivui teikiant karinę pagalbą.

Be to, „kartu su skandinavais turime Jungtines ekspedicines pajėgas, kurios stiprina apsaugą, taip pat labai gerai dvišaliu pagrindu bendradarbiaujame su sąjungininkais, pavyzdžiui, Italija“, sakė L.Truss.

„Manome, kad šie lankstūs susitarimai, kuriuos jau turime, labai gerai veikia; esame patenkinti šiomis struktūromis“, – pabrėžė ji.

Atsisveikinimas su „Azovstal“: mano mirties ir mano gyvenimo vieta

16:52

Vienas iš „Azovstal“ gynėjų, „Azov“ pulko kovotojas Dmytro Kozatskis (šaukinys Orestas) savo socialinio tinklo paskyrose paskelbė dvi atsisveikinimo nuotraukas iš gamyklos Mariupolyje.

„Na, štai ir viskas. Ačiū už prieglobstį, „Azovstal“ yra mano mirties ir mano gyvenimo vieta. Beje, kol būsiu nelaisvėje, paliksiu jums geriausios kokybės nuotraukas, siųsiu jas į visus žurnalistinius apdovanojimus ir nuotraukų konkursus, jei ką nors laimėsiu, bus malonu, kai išeisiu į laisvę. Dėkojame visiems už paramą. Iki greito pasimatymo“, – parašė jis prie nuotraukų

Oresto atsisveikinimo nuotraukose matomas karine uniforma vilkintis vyras gamyklos griuvėsiuose.

D.Kozatskis anksčiau padarė ir paskelbė pasaulį sukrėtusias nuotraukas, kuriose matyti sunkiai sužeisti kovotojai gamyklos požemiuose.

D.Kozatskis išgarsėjo ne tik nuotraukomis, bet ir dėl Ukrainos repo grupės „Kalush Orchestra“ dainos „Stefania“, kuri laimėjo 2022 m. „Euroviziją“, atlikimo. Kitą dieną po Ukrainos pergalės konkurse Orestas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame jis dainuoja dainą „Azovstal“ požemiuose, griaudint apšaudymui.

 

Rusijos pusė: iš „Azovstal“ išėjo jūrų pėstininkų vadas S.Volynskis

16:52 Atnaujinta 17:04

Rusijos propagandinio „Pirmojo kanalo“ korespondentė Mariupolyje Irina Kuksenkova savo „Telegram“ kanale skelbia, kad „Azovstal“ komplekso teritoriją paliko Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 36-osios jūrų pėstininkų brigados padalinio vadas Serhijus Volynskis („Volyn“). Jis esą pasidavė – kaip ir tūkstančiai kitų ukrainiečių karių pastarosiomis dienomis.

„Azov“ pulko vadas Denisas Prokopenka (kairėje) ir Serhijus Volynskis
„Azov“ pulko vadas Denisas Prokopenka (kairėje) ir Serhijus Volynskis

Informacija nėra nepriklausomai patvirtinta. I.Kuksenkova pranešė, kad S.Volynskis paliko gamyklos teritoriją be „Azovo“ pulko vado pavaduotojo Sviatoslavo Palamaro.

S.Volynskis balandžio 20 dieną buvo paskelbęs, kad jis su kariais nepasiduos ir toliau vykdys kovines misijas.

Raudonasis Kryžius sako lankantis karo belaisvius iš Ukrainos ir Rusijos

16:34

Tarptautinis Raudonasis Kryžius teigia, kad nuo pat Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios prieš beveik tris mėnesius lanko karo belaisvius „visose pusėse“.

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK) nepatikslino, ką reiškia „visos pusės“, tačiau manoma, kad tai reiškia Rusijos ir Ukrainos pajėgas, taip pat prorusiškus separatistus, kurie nuo 2014 metų Rytų Ukrainoje vykdo ginkluotą kovą prieš Kyjivo vyriausybę. Taip pat tai gali apimti užsienio kovotojus, kurie galėjo būti paimti į nelaisvę.

Penktadienį paskelbtame Raudonojo Kryžiaus pareiškime teigiama, kad lankydami karo belaisvius darbuotojai šimtams šeimų perdavė informaciją apie jų artimuosius.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai palieka „Azovstal“ gamyklą
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai palieka „Azovstal“ gamyklą

TRKK nenurodė, kiek šeimų buvo informuota apie jų giminaičius ir kur vyko apsilankymai. Pranešime tik teigiama, kad vizitai vyko „pastaraisiais mėnesiais“.

Ketvirtadienį Raudonasis Kryžius pranešė užregistravęs „šimtus“ ukrainiečių karo belaisvių, išvežtų iš Rusijos pajėgų apsuptos metalurgijos įmonės „Azovstal“ Ukrainos pietrytiniame uostamiestyje į Maskvos kontroliuojamas teritorijas.

„Dar daugybei šeimų reikia atsakymų, todėl TRKK turi turėti visas galimybes patekti pas karo belaisvius ir internuotus civilius, kad ir kur jie būtų laikomi, kad galėtų pateikti tuos atsakymus“, – sakė Ženevoje įsikūrusi organizacija.

Kai kurie humanitarinės teisės ekspertai kėlė klausimus, kodėl TRKK taip ilgai neskelbė apie vizitus pas karo belaisvius, kurie yra pagrindinė jo įgaliojimų dalis.

TRKK dažnai veikia konfidencialiai, siekdamas padėti apsaugoti civilius gyventojus, karo belaisvius ir kitus nekombatantus konfliktuose ir užtikrinti, kad būtų laikomasi karo taisyklių.

Vokietija atmeta bendro ES skolinimosi Ukrainos atstatymui idėją

16:33

Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris penktadienį atmetė bet kokios formos bendrą Europos Sąjungos skolinimąsi, kuris padėtų padengti didžiules karo draskomos Ukrainos atstatymo išlaidas, tokią idėją iškėlus aukšto rango Bendrijos pareigūnams.

„Jei būtų svarstoma galimybė vėl daryti kažką panašaus į „Naujos kartos ES“, atsakymas turėtų būti neigiamas. Tai buvo vienkartinė galimybė“, – po Didžiojo septyneto (G-7) susitikimo žurnalistams sakė Ch.Lindneris, atmesdamas galimybę steigti bendro skolinimosi fondą, panašų į tą, kurį blokas įkūrė siekdamas atsigauti po COVID-19 pandemijos.

„Jei būtų svarstoma galimybė vėl daryti kažką panašaus į „Naujos kartos ES“, atsakymas turėtų būti neigiamas. Tai buvo vienkartinė galimybė“, – po susitikimo žurnalistams sakė Ch.Lindneris.

Imago / Scanpix nuotr./Christianas Lindneris
Imago / Scanpix nuotr./Christianas Lindneris

Aukšto rango ES pareigūnai anksčiau šią savaitę paragino valstybes nares ambicingai prisidėti prie Ukrainos atstatymo po Rusijos pradėto karo, galbūt pasinaudojant atsigavimo nuo pandemijos fondo pavyzdžiu.

Kadangi karas vis dar tęsiasi, provakarietiškos šalies atstatymo poreikių mastas nėra žinomas, tačiau Europos Komisija mano, kad jau padaryta žala siekia šimtus milijardų eurų.

„Anksčiau ar vėliau ateis laikas, kai turėsime apsvarstyti finansavimą Europos mastu, kaip tai padarėme COVIDo atveju“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Briuselyje kalbėjo EK vicepirmininkas Fransas Timmermansas.

Viename dokumente, kuriame apžvelgiami būdai, kaip blokas galėtų padėti karo draskomai šaliai, Komisija nurodė, kad gelbėti Ukrainą būtų galima papildomai prisidedant prie esamų ES programų ir didinant Bendrijos biudžetą.

Tačiau, kaip teigiama dokumente, „atsižvelgiant į paskolų, kurių veikiausiai prireiks, mastą, tarp svarstomų galimybių yra ir lėšų rinkimas ES vardu arba su valstybių narių nacionalinėmis garantijomis“.

Steigiant 800 mlrd. eurų vertės fondą, oficialiai vadinamą Naujos kartos planu, Briuseliui teko įveikti vadinamųjų „taupiųjų“ valstybių narių, tokių kaip Nyderlandai ir Danija, didelį pasipriešinimą.

Suvokdamas šias abejones, vienas ES pareigūnas atkreipė dėmesį, kad EK siūlymai lieka sąmoningai migloti.

„Kviečiame valstybes nares „pažaisti“ idėjomis ir pažiūrėti, ar yra noro pritarti ir žengti toliau“, – sakė jis.

Buvęs Vokietijos kancleris G.Schroederis traukiasi iš „Rosneft“ direktorių tarybos

15:23

Buvęs Vokietijos kancleris Gehardas Schroederis po viešo spaudimo pasitrauks iš Rusijos naftos milžinės „Rosneft“ direktorių tarybos, penktadienį paskelbė kompanija.

G.Schroederis ir dujotiekio „Nord Stream 2“ vystymo bendrovės „Nord Stream 2 AG“ vykdomasis direktorius Mathiasas Warnigas informavo kompaniją, kad „neįmanoma išplėsti jų įgaliojimų direktorių tarybai“, pranešė „Rosneft“.

Kompanija gyrė jų „strateginę viziją“ ir „reikšmingą indėlį į tarptautinį kompanijos verslą“.

„Jų vaidmuo įgyvendinant didelio masto infrastruktūros projektus Rusijoje ir Vokietijoje, siekiant didinti Vokietijos ekonomikos ir jos pramonės efektyvumą, jos piliečių gerovę, yra neįkainojamas“, – pridūrė „Rosneft“.

„Scanpix“ nuotr./Gerhardas Schröderis ir Vladimiras Putinas
„Scanpix“ nuotr./Gerhardas Schröderis ir Vladimiras Putinas

Berlynas ketvirtadienį panaikino 1998–2005 metais kancleriu dirbusiam G.Schroederiui suteiktas oficialias privilegijas, įvertinusi, kad atsisakydamas nutraukti ryšius su Rusijos energetikos milžinėmis jis nesilaikė savo pareigų.

Sprendimas priimtas po ilgai trukusių pastangų priversti jį nusisukti nuo prezidento Vladimiro Putino. Šios pastangos suintensyvėjo Rusijai įsiveržus į Ukrainą.

Europos Parlamentas atskirai priėmė neįpareigojamą rezoliuciją ir ja paragino bloką įvesti sankcijas G.Schroederiui bei kitiems europiečiams, nenorintiems atsisakyti pelningų vietų Rusijos kompanijų valdybose.

78 metų G.Schroederis birželio mėnesį turi pradėti dirbti Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ stebėtojų taryboje.

Rusija šeštadienį nutrauks dujų tiekimą Suomijai, skelbia suomių įmonė

14:31

Rusijos gamtinių dujų tiekimas Suomijai bus nutrauktas šeštadienį ryte, pranešė Suomijos valstybinė valstybinė dujų bendrovė „Gasum“.

„Penktadienio, gegužės 20-osios, popietę „Gazprom export“ informavo „Gasum“, kad gamtinių dujų tiekimas į Suomiją  bus nutrauktas gegužės 21-ąją, šeštadienį, 7 val. ryto“, – skelbia suomių įmonė.

Ji pažymi, kad Rusijai nutraukus tiekimą, šio vasaros sezono metu „Gasum“ gamtines dujas savo klientams tieks iš kitų šaltinių per jungtį su Estija „Balticconnector“.

123RF.com nuotr./„Gazprom“
123RF.com nuotr./„Gazprom“

„Labai apgailestaujame, kad gamtinių dujų tiekimas pagal mūsų sutartį bus sustabdytas dabar. Tačiau mes kruopščiai ruošėmės šiai situacijai ir dujų perdavimo tinkle jokių sutrikimų nebus“, – pranešime cituojamas „Gasum“ valdybos pirmininkas Mika Wiljanenas.

Anksčiau šią savaitę „Gasum“ skelbė atmetanti Rusijos vienašališką reikalavimą už jos eksportuojamas dujas mokėti rubliais ir yra pasirengusi galimam tiekimo nutraukimui, tačiau pripažino, jog „Balticconnector“ pajėgumai yra riboti.

„Gasum“ taip pat pranešė, kad nuo praėjusių metų rudens derėjosi su „Gazprom export“ dėl ilgalaikės tiekimo sutarties sąlygų pakeitimų, tačiau nuomonės dėl jų smarkiai išsiskyrus „neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik ginčo sprendimą perduoti arbitražui“.

Suomija kartu su Estija tikisi iki šių metų pabaigos įgyvendinti bendrą plaukiojančio suskystintų gamtinių dujų importo terminalo projektą.

Kita vertus, gamtinės dujos sudaro tik apie 8 proc. Suomijos suvartojamos energijos.

Praeito sekmadienio naktį Rusija sustabdė elektros tiekimą Suomijai, kuri gegužės 18-ąją kartu su Švedija pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą abiem Skandinavijoms šalims nutarus atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.

Advokatas Kyjivo karo nusikaltimų teismo prašo išteisinti rusų karį

14:14

Pirmojo nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje teisiamo rusų kario advokatas penktadienį sakydamas baigiamąją kalbą teigė, kad jo klientas yra nekaltas dėl tyčinės žmogžudystės ir karo nusikaltimų.

Teisiamas 21 metų rusų karys Vadimas Šišimarinas Kyjive surengtame teisme pripažino pirmosiomis Rusijos puolimo dienomis nužudęs 62 metų civilį.

„Atsižvelgdamas į įrodymus ir liudijimus manau, kad Šišimarinas nėra kaltas dėl nusikaltimo, kuriuo yra kaltinamas“, – teismui pareiškė advokatas Viktoras Ovsianikovas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vadimas Šišimarinas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vadimas Šišimarinas

„Prašau išteisinti mano klientą“, – sakė jis.

Ukrainos prokurorai ketvirtadienį paprašė skirti V.Šišimarinui laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę už civilio Oleksandro Šelipovo nužudymą Čupachivkos kaime Ukrainos šiaurės rytuose, praėjus keturioms dienoms nuo Maskvos invazijos pradžios.

Jaunatviškos išvaizdos rusų seržantas V.Šišimarinas iš Irkutsko Sibire penktadienį teismui sakė, kad „nuoširdžiai gailisi“ dėl to, ką padarė.

„Nervinausi dėl to, kas vyko. Nenorėjau nužudyti“, – sakė jis, stovėdamas stikliniame teisiamųjų narve.

Šios svarbios bylos, užbaigtos penktadienį po trijų svarstymo dienų, verdiktas turėtų būti paskelbtas pirmadienį.

Tai pirma tokio pobūdžio byla nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną. Ji laikoma viešu Ukrainos teismų sistemos nepriklausomumo išbandymu.

Tuo pačiu metu tarptautinės institucijos tiria įtariamus Rusijos pajėgų nusikaltimus Ukrainoje.

„Noriu atsiprašyti“ 

Anksčiau šią savaitę V.Šišimarinas teisme prisipažino, kad vasario 28 dieną nušovė vyrą, kai kartu su dar keliais rusų kariais atsitraukinėjo ir mėgino susijungti su savo daliniu Rusijoje.

Jis teigė, kad šauti jam liepė kitas rusų karys, kuris nebuvo jo vadas.

„Noriu atsiprašyti už tai, ką padariau“, – penktadienį sakė V.Šišimarinas.

Ketvirtadienį jis paprašė atleidimo nužudyto civilio našlės Katerynos Šelipovos.

„Scanpix“/AP nuotr./Vadimas Šišimarinas
„Scanpix“/AP nuotr./Vadimas Šišimarinas

Advokatas teisme įrodinėjo, kad V.Šišimarinas nenorėjo vykdyti to, ką suprato kaip tiesioginį įsakymą, ir iš pradžių jam nepakluso.

V.Šišimarinas pasidavė kitų dviejų rusų karių, drauge su juo buvusių automobilyje, spaudimui, teigė V.Ovsianikovas.

Jis taip pat abejojo, kad jo klientas ketino nužudyti O.Šelipovą.

„Ar įmanoma paleisti tiksliai nutaikytą šūvį tokioje aplinkoje? Ar Šišimarinas ketino nužudyti Šelipovą?“ – klausė jis.

Pasak advokato, jo klientas įvykdė įsakymą tikėdamasis, kad jo šūviai nenužudys O.Šelipovo. V.Ovsianikovas taip pat pažymėjo, kad V.Šišimarinas „savanoriškai“ pasidavė ukrainiečių kariams.

Tačiau prokurorai įrodinėjo, kad V.Šišimarinas paleido tris ar keturias kulkas, norėdamas nužudyti civilį.

„Jis vykdė nusikalstamą įsakymą ir gerai tai žinojo“, – sakė kaltintojas.

Trečiadienį Kremlius pareiškė, kad nebuvo informuotas apie šią bylą. V.Šišimarino advokatas nurodė, kad neturėjo jokių kontaktų su rusų pareigūnais.

„Azov“ vadas: iš „Azovstal“ išgabenti sunkiai sužeisti ukrainiečių kariai bus perduoti Ukrainai

14:12 Atnaujinta 14:31

Pulko „Azov“ vadas Denisas Prokopenka naujame vaizdo įraše pranešė, kad „Azovstal“ gamyklos komplekse esantys ukrainiečių kariai gavo nurodymą nutraukti kovą ir „miesto gynybą“.

„86 Mariupolio gynybos dienos! Vadovybė nurodė saugoti gynėjų gyvybes ir sveikatą bei nutraukti miesto gynybą. Nors sunkiai kaunamasi, ginamasi iš visų pusių ir trūksta atsargų, mes nuolat pabrėžiame tris mums svarbiausias sąlygas – civilius, sužeistuosius ir aukas“, – teigė D.Prokopenka.

Jo tvirtinimu, civiliai buvo evakuoti. Sunkiai sužeisti kariai, jo teigimu, sulaukė reikiamos pagalbos. Jo teigimu, šie kariai po apsikeitimo belaisviais bus pergabenti į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją.

„Procesas, susijęs su kritusiais didvyriais, tęsiasi. Tikiuosi, kad artimiausioje ateityje artimieji ir visi ukrainiečiai galės pagarbiai palaidoti savo didvyrius“, – kalbėjo D.Prokopenka.

Tačiau jis nepaskelbė, ką rengiasi daryto toliau. Vaizdo įraše matyti, kad dešinė D.Prokopenkos ranka aukščiau alkūnės subintuota.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu penktadienį paskelbė, kad 1 908 ukrainiečių kariai pasidavė apsuptoje metalurgijos įmonėje „Azovstal“ pietrytiniame Mariupolio mieste. Tačiau tarp pasidavusiųjų nėra gynėjų vadų.

Ištisas savaites milžiniškoje plieno gamykloje užblokuoti kariai tapo nuožmaus Ukrainos pasipriešinimo Rusijos invazijai simboliu.

Šie komentarai pasirodė Maskvai pareiškus, kad nuo pirmadienio pasidavė 1 908 gamykloje įstrigę Ukrainos kariai.

Ukraina tikisi karius iš „Azovstal“, kurie dabar yra Maskvos rankose, iškeisti į rusų belaisvius.

G-7 sutarė dėl 19,8 mlrd. dolerių vertės karinės paramos paketo Ukrainai

13:29

Didysis septynetas (G-7) susitarė dėl 19,8 mlrd. dolerių (18,7 mlrd. eurų) vertės karinės paramos paketo Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija, sakoma penktadienį paskelbtame baigiamajame grupės finansų ministrų susitikimo pareiškime.

Lėšos bus naudojamos „padėti Ukrainai įveikti finansavimo trūkumą ir toliau užtikrinti pagrindinių paslaugų teikimą Ukrainos žmonėms“, nurodoma pareiškime.

Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris interviu „Bloomberg Television“ kiek anksčiau pabrėžė, kad Rusijos invazijai besipriešinantys ukrainiečiai „gina ne tik save, bet ir mūsų vertybes“.

JAV iždo sekretorė Janet Yellen ir kiti vadovai šią savaitę kalbėjo apie būtinybę sąjungininkams surinkti pakankamai papildomos pagalbos, kad padėtų Kyjivui „sėkmingai įveikti“ Maskvos invaziją.

Iš Rubižnės miesto liko tik griuvėsiai

13:23

Rusijos okupantai faktiškai sugriovė Luhansko srities Rubižnės miestą – neišliko nė vieno namo, daugelio jų neįmanoma atstatyti.

Tai savo telegram kanale pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Gaidajus, pasidalijęs sugriauto miesto nuotraukomis.

„Rubižnę ištiko Mariupolio likimas. Pramoninis miestas sugriautas iki pamatų, nėra išlikusių pastatų, daugelio namų neįmanoma atstatyti. Kiemuose yra kapinės“, – rašo jis.

Pasak S.Gaidajaus, iki mūšių mieste, kurį dabar kontroliuoja Rusijos pajėgos, gyveno apie 60 tūkst. žmonių.

Rusija teigia „baigianti“ užimti visą Ukrainos rytinę Luhansko sritį

13:16

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu penktadienį pareiškė, kad Maskvos pajėgos baigia visiškai užimti Ukrainos rytinę Luhansko sritį, kurią iki karinės invazijos pradžios iš dalies kontroliavo prokremliški separatistai.

„Luhansko liaudies respublikos išvadavimas artėja prie pabaigos“, – S.Šoigu žodžius per vieną susitikimą citavo Rusijos naujienų agentūros. Jis turėjo galvoje separatistų 2014 metais įkurtą niekieno, išskyrus Maskvą, nepripažintą darinį. Rusija laikosi pozicijos, kad Donbaso separatistų „liaudies respublikos“ turi apimti visą Luhansko srities ir piečiau esančios Donecko srities teritoriją. 

S.Šoigu taip pat teigė, kad 1 908 ukrainiečių kariai pasidavė apsuptoje metalurgijos įmonėje „Azovstal“ pietrytiniame Mariupolio mieste, dabar kontroliuojamame Rusijos pajėgų.

Kad kontroliuoja šį Ukrainos pietryčiuose esantį strateginės svarbos miestą, Rusija paskelbė balandžio pabaigoje, užblokavusi likusius ukrainiečių karius didžiulėje metalurgijos gamykloje.

S.Šoigu sakė, kad Ukraina gegužės pradžioje bandė atsiimti strategiškai svarbią Gyvačių salą Juodojoje jūroje, anksčiau užimtą Rusijos pajėgų.

„Šis abejotinas veiksmas pasirodė esanti visiška nesėkmė“, – teigė jis.

Gyvačių sala išgarsėjo invazijos pradžioje, internete žaibiškai išpopuliarėjus radijo pokalbiui, per kurį ukrainiečių pasieniečiai atsisako pasiduoti atakuojančio rusų laivo „Moskva“ įgulai. Jų ryžtingas atsakymas „Rusijos karini laive, eik ****" tapo vienu iš ukrainiečių pasipriešinimo Kremliaus įsiveržimui simbolių.

Rusijos laivyno flagmanas kreiseris „Moskva“ balandžio viduryje nuskendo Juodojoje jūroje. Maskvos teigimu, tai įvyko laive kilus gaisrui ir detonavus šaudmenims, bet Ukrainos kariuomenė tvirtina, kad ji pataikė į kreiserį raketomis. JAV patvirtino Ukrainos versiją.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Sergejus Šoigu
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Sergejus Šoigu

 

Rusijos gynybos ministras: atsakydama į NATO plėtrą Maskva steigs naujas karines bazes

12:58

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu penktadienį pareiškė, kad Maskva įsteigs naujų karinių bazių šalies vakarinėje dalyje, atsakydama į NATO plėtrą.

„Iki šių metų pabaigos Vakarų karinėje apygardoje bus įkurta 12 karinių dalinių ir divizijų“, – S.Šoigu pareiškimą per vieną susitikimą citavo Rusijos naujienų agentūros.

Kariuomenė tikisi gauti daugiau kaip 2 000 vienetų karinės technikos ir ginkluotės sistemų, teigė S.Šoigu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pasiuntė pajėgas į provakarietišką Ukrainą. Šis puolimas, kurį Vakarai laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu, supurtė visą pasaulį.

Sunerimusios dėl Kremliaus agresijos Ukrainoje, su Rusija besiribojanti Suomija ir jos kaimynė Švedija, kurios dešimtmečius laikėsi nesišliejimo prie karinių blokų politikos, šią savaitę pateikė stojimo į NATO paraiškas. Rusija perspėjo, kad imsis atsakomųjų priemonių.

S.Šoigu: „Azovstal“ pasidavė jau beveik 2 tūkst. Ukrainos karių

12:46 Atnaujinta 13:19

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė, kad jau pasidavė beveik 2 tūkst. Ukrainos karių, kurie buvo užsibarikadavę „Azovstal“ gamyklos teritorijoje Mariupolyje. Šios informacijos neįmanoma nepriklausomai patvirtinti.

Raudonasis Kryžius ketvirtadienį skelbė, kad registruoja iš „Azovstal“ į Rusijos kontroliuojamas teritorijas išgabenamus Ukrainos karius kaip karo belaisvius. Maskvoje visgi girdėti vis daugiau balsų, esą ukrainiečius reikėtų teisti kaip karo nusikaltėlius.

Pentagono pareigūnas: nepaisant Ukrainos pergalių karas užsitęs

11:42

Vienas Pentagono aukšto rango pareigūnas ketvirtadienį sakė, kad karas Ukrainoje galėtų tęstis ilgą laiką, nors Kyjivo pajėgos atkovojo Charkivo sritį ir gauna nemažą JAV paramą.

Pareigūnas įspėjo dėl analitikų kalbų, kad Rusijos pajėgos pasiekė galimybių ribą ir po kelių savaičių gali pasiekti tašką, kai nebegalės pulti.

„Sunku numatyti, kur tai su laiku nueis“, – sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Jis gyrė ukrainiečių pajėgas už vadovavimą ir valdymą, sanglaudą ir dvasią. Pasak jo, tai „tiesiog istorinis“ dalykas, palyginti su Rusijos pajėgomis.

Tačiau, jo teigimu, rusai tebeturi kiekybinį pranašumą, „nemažą“ kovinių pajėgumų rezervą ir išlaiko pozicijas palei ilgą frontą.

„Visa tai drauge su faktu, kad kalbame apie Ukrainos dalį, dėl kurios šios dvi šalys kovoja aštuonerius metus, verčia mus toliau manyti, kad kova gali būti ilga“, – pabrėžė pareigūnas.

„Scanpix“/AP nuotr./Ukrainos kariai Charkivo apylinkėse
„Scanpix“/AP nuotr./Ukrainos kariai Charkivo apylinkėse

Kai kurie autoritetingi kariniai analitikai užsimena, kad Rusijos kariuomenė artimiausiomis savaitėmis gali galutinai išnaudoti savo pajėgumus.

Rusijos kariuomenė „Ukrainoje artėja prie savo didžiausio antplūdžio ribos“, rašė buvęs Australijos armijos generolas Mickas Ryanas. Jo teigimu, Maskvos pajėgos „fiziškai, moraliai ir intelektualiai... byra iš vidaus“.

Michaelas Kofmanas iš Vašingtone įsikūrusio strateginių studijų centro CNA praėjusią savaitę rašė, kad „Rusijos galimybės menksta“.

„Kuo ilgiau jie dels, tuo labiau mažės jų galimybės palaikyti karą ir tuo blogesnės bus jų tolesnės galimybės“, – sakė jis.

Tuo metu analitikas slapyvardžiu „Jomini of the West“, socialiniame tinkle „Twitter“ kasdien skelbiantis gerai pagrįstus ir detalius pranešimus apie karą Ukrainoje, pasitelkė karo teoretiko Carlo von Clausewitzo „kulminacijos taško“ – pajėgumų kariauti piko, po kurio nebegalima palaikyti puolimo – koncepciją.

„Rusijos pajėgos galbūt artėja prie kulminacijos taško, kai nebeturės kito pasirinkimo, tik sustabdyti puolamuosius veiksmus didesniam atkūrimui, kad kompensuotų kovose [patirtus] nuostolius“, – rašė analitikas.

Minimas Pentagono pareigūnas sakė, kad Rusijos pajėgos nuolat susiduria su problemomis dėl invazijos palaikymo.

„Koviniai pajėgumai patys savaime karų nelaimi. Reikia turėti valios kovoti, reikia turėti gerą vadovybę. Reikia turėti vadovavimą ir valdymą, o jie dėl to kenčia“, – sakė pareigūnas.

Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad Ukrainos pajėgoms neseniai nustūmus rusus nuo antro pagal dydį šalies miesto Charkivo nė viena šalis nepasiekia didelių pergalių palei savo ilgą frontą.

„Tai kova akis į akį“, – sakė pareigūnas, turėdamas galvoje artimas kovas ir apšaudymus Donbase, taip pat netoli Chersono ir Mykolajivo.

Analitikas: rusų pajėgos prasiveržė į vakarus nuo Popasnos

10:21

Karybos analitikas, kompanijos „Le Beck“ vadovas Michaelas Horowitzas tviteryje rašo, kad Rusijos pajėgos sugebėjo prasiveržti pro Ukrainos pozicijas į vakarus nuo Popasnos Donbase. Užimti keli kaimai, taip pat stumiamasi į pietus.

M.Horowitzo teigimu, prorusiški šaltiniai apie tokią rusų sėkmę pranešė jau ketvirtadienį, o penktadienio rytą tai patvirtino ir Ukrainos pajėgos.

Rusija anksčiau atsiuntė į Popasną papildomų pajėgų ir toliau bando izoliuoti Severodonecką atkertant miestą nuo tiekimo linijų.

„Manau, kad Rusija siekia arba priversti ukrainiečius evakuoti Severodonecką, arba jį apsupti. Tai, kas dabar vyksta, taip pat parodo, kaip svarbu ukrainiečiams buvo anksčiau neleisti rusams kirsti Doneco upės.

Jei Rusijai būtų pavykę, ji būtų galėjusi užblokuoti kelius į Severodonecką iš dviejų krypčių“, – svarsto M.Horowitzas.

Analitikas kalba apie pirmąją po labai ilgos pertraukos Rusijos taktinę pergalę. Bet jis abejoja, kad Rusija gali pasiekti reikšmingesnį postūmį, nes vien tokius vidutinio dydžio miestus kaip Severodoneckas ir Lymanas užimti užtrunka labai daug laiko.

„Iš esmės vietoj bandymo apsupti visą Donbasą matome gerokai mažesnį puolimą, kuriuo siekiama apsupti Severodocecką ir teritoriją į pietus nuo jo“, – mano ekspertas.

Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus

09:06

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad nuo agresijos pradžios Rusija jau prarado 28,7 tūkst. karių, 1 263 tankus, 596 artilerijos sistemas, 204 lėktuvus ir 168 sraigtasparnius.

Didžiausi praėjusios dienos priešo nuostoliai buvo patirti Bachmuto kryptimi.

JAV Senatas pritarė 40 mlrd. dolerių pagalbos Ukrainai paketui

08:11

JAV Senatas didele balsų dauguma ketvirtadienį pritarė 40 mlrd. dolerių (37,8 mlrd. eurų) karinei ir ekonominei pagalbai Ukrainai ir jos sąjungininkėms.

Praėjus trims savaitėms po to, kai prezidentas Joe Bidenas paprašė mažesnio, 33 mlrd. dolerių (31,2 mlrd. eurų) vertės pagalbos paketo, Senatas 86 balsais prieš 11 galutinai patvirtino šį paketą.

Nors daug klausimų valdant J.Bidenui žlugo patekę į partinių linijų aklavietę, ketvirtadienio balsavimo rezultatas parodė partijas iš esmės susivienijus dėl materialinės pagalbos Ukrainai, kad ji galėtų atremti didesnes Rusijos prezidento Vladimiro Putino pajėgas.

„Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas
„Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

Neabejojama, kad J.Bidenas greitai pasirašys abejų Kongreso rūmų patvirtintą pagalbos paketą.

„Ploju Kongresui už pasiųstą aiškią abiejų partijų žinią pasauliui, kad Jungtinių Valstijų žmonės palaiko drąsius Ukrainos žmones, ginančius savo demokratiją ir laisvę“, – sakoma J.Bideno rašytiniame pareiškime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Jungtinėms Valstijoms. „Tai stiprios lyderystės pademonstravimas ir būtinas indėlis į mūsų bendrą laisvės gynimą“, – sakė jis vėlyvo vakaro pareiškime.

JAV Atstovų Rūmai praėjusią savaitę 368 balsais prieš 57 pritarė gynybos, humanitarinės ir ekonominės pagalbos paketui.

„Pagalba jau pakeliui, tikrai didelė pagalba. Tai pagalba, kuri gali užtikrinti, kad ukrainiečiai nugalės“, – sakė Senato daugumos lyderis Chuckas Schumeras, išreikšdamas tikslą, kuris atrodė beveik neįsivaizduojamas, kai Rusija vasario 24 dieną pradėjo savo brutalią invaziją.

Likus mažiau nei pusmečiui iki rinkimų, kai spręsis Kongreso kontrolės klausimas, visi balsai „prieš“ buvo pareikšti respublikonų. Tokia pati situacija buvo ir per praėjusios savaitės balsavimą Atstovų Rūmuose; tai rinkimų kampanijos sezonu pakurstė demokratų įspėjimus, kad Respublikonų partijos nacionalistų sparną pavergė buvęs prezidentas Donaldas Trumpas ir jo izoliacionistinis kursas su šūkiu „Pirmiausia Amerika“.

D.Trumpas, kuris partijoje išlaikė tam tikrą įtaką, kaltina J.Bideną metant pinigus Ukrainai, kai motinoms trūksta pieno mišinių kūdikiams. Šią krizę sukėlė su tiekimo grandine susijusi problema, o vyriausybė dėl jos nelabai ką gali padaryti.

Ch.Schumeras išreiškė didelį nerimą dėl to, kad respublikonai nepritaria pagalbai Ukrainai. Pasak jo, „vis labiau atrodo“, kad D. Trumpo judėjimo „Padarykime Ameriką vėl didžią“ (Make America Great Again, MAGA) respublikonai naudojasi „tuo pačiu negriežtu Putinui vadovu, kuriuo, kaip matėme, naudojosi buvęs prezidentas Trumpas“.

Akronimą MAGA demokratai pasitelkia vaizduodami respublikonus ekstremistais.

Senato mažumos lyderis Mitchas McConnellas, tvirtai remiantis minimą priemonę, įspėjo kolegas respublikonus, kad Rusijai laimėjus priešiškos jėgos dar labiau priartėtų prie itin svarbių prekybos partnerių Europoje sienų. Tai nulemtų didesnes Amerikos išlaidas gynybai ir skatintų Kiniją bei kitas teritorinių ambicijų turinčias šalis išmėginti JAV ryžtą, sakė jis.

„Brangiausias ir skausmingiausias dalykas, kurį ilguoju periodu galėtų padaryti Amerika, būtų investicijų į suverenumą, stabilumą ir atgrasymą nutraukimas, kol taptų jau per vėlu to imtis“, – sakė M.McConnellas.

Priemonė buvo priimta valstybės sekretoriui Antony Blinkenui (Entoniui Blinkenui) pranešus, kad JAV surinko dar 100 mln. dolerių (95 mln. eurų) vertės Pentagono ginklų ir įrangos Kyjivui. Su šia siunta JAV Ukrainai nuo Rusijos invazijos pradžios nusiųstos materialinės pagalbos vertė padidėja iki 3,9 mlrd. dolerių (3,7 mlrd. eurų). A.Blinkenas ir kiti administracijos pareigūnai buvo įspėję, kad įgaliojimai bus išnaudoti iki ketvirtadienio, bet naujuoju įstatymo projektu prieinama suma bus papildyta daugiau kaip 8 mlrd. dolerių (7,6 mlrd. eurų).

Bendrai apie 24 mlrd. priemonės dolerių (22,8 mlrd. eurų) skiriama Ukrainos pajėgų apginklavimui ir aprūpinimui įranga – apmokėjimui už ginklus, į karo veiksmų teatrą nusiųstos JAV įrangos pakeitimui, mokėjimui už amerikiečių karių dislokavimą netoliese esančiose šalyse.

9 mlrd. dolerių (8,55 mlrd. eurų) skiriama Ukrainos vyriausybės funkcionavimui palaikyti, 5 mlrd. dolerių (4,75 mlrd. eurų) – maitinti pasaulio šalims, priklausomoms nuo dabar sumažėjusios Ukrainos žemės ūkio produkcijos. Taip pat numatyta pinigų padėti ukrainiečių pabėgėliams JAV, rusų oligarchų turtui areštuoti, JAV ambasadai Kyjive vėl atidaryti ir teisti už Rusijos karo nusikaltimus.

Priemone, kuri turėtų trukti iki rugsėjo, buvo patrigubinta pradinė 13,6 mlrd. dolerių (12,9 mlrd. eurų) pagalba Ukrainai, įstatymų leidėjų patvirtinta netrukus po to, kai Rusija vasario mėnesį įsiveržė į savo provakarietišką kaimynę.

Bendra 54 mlrd. dolerių (51,3 mlrd. eurų) suma viršija lėšas, kurias JAV neseniai per metus išleisdavo visai užsienio karinei ir ekonominei pagalbai, ir artėja prie Rusijos metinio karinio biudžeto dydžio.

Generalinis štabas: Rusijos pajėgos vėl puolė Severodonecko link, bet patyrė nuostolių ir atsitraukė

07:44

Rusijos pajėgos vykdo puolamąją operaciją Lysičansko ir Severodonecko rajonuose,  pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Seversko kryptimi priešas inžineriškai įrengia pozicijas netoli Azarovkos gyvenvietės Briansko srityje. Rusijos pajėgos artilerijos ir minosvaidžių ugnimi apšaudo gyvenvietes Černihivo srityje, pranešė Generalinis štabas.

Charkivo kryptimi rusai stengiasi išlaikyti pozicijas: rengia kontratakas, kad atstatytų prarastas pozicijas, vykdo intensyvesnę oro žvalgybą naudodama bepiločius orlaivius.

„Slovjansko kryptimi priešas apšaudė civilinę infrastruktūrą Dolgenkojės, Bolšaja Kamyševachos ir Dolinos gyvenviečių apylinkėse“, – skelbia Generalinis štabas.

Anot pranešimo, Donecko kryptimi Rusijos pajėgos suintensyvino puolimo ir šturmo veiksmus, siekdamas pagerinti taktinę padėtį. Pasak Generalinio štabo, rusai pradėjo šaudyti iš minosvaidžių, smogiamosios artilerijos, daugkartinių raketų paleidimo įrenginių ir operatyvinės bei taktinės aviacijos, kad sunaikintų ukrainiečių dalinių įtvirtinimus palei visą sąlyčio liniją. 

„Priešas surengė puolimą Severodonecko kryptimi, tačiau nesėkmingai, patyrė nuostolių ir buvo priverstas trauktis“, – rašoma štabo pranešime.

Pranešama, kad Bachmuto kryptimi, naudodami artileriją ir minosvaidžius, rusai vykdė puolimą prie Vyskrivos kaimo, o prie Vladimirovkos ir Vasiljivkos bandė pagerinti savo dalinių taktinę padėtį. Rusijos pajėgos patyrė nuostolių prie Aleksandropilio kaimo.

Avdijivkos kryptimi priešas, naudodamas artileriją, vykdė puolimo ir atakos veiksmus netoli Veseloje gyvenvietės. Rusijos pajėgos patyrė nuostolių ir atsitraukė, teigia Generalinis štabas.

„Kurachovo kryptimi priešas masiškai apšaudė civilinę infrastruktūrą, įskaitant kelis raketų paleidimo įrenginius. Nesėkmingai vykdė puolimą Novomichailovkos ir Aleksandrovkos vietovėse.

Novopavlovsko ir Zaporižios kryptimis priešas apšaudė infrastruktūrą ir civilių namų ūkius iš raketinės ir statinių artilerijos bei minosvaidžių, taip pat vykdė kontratakavimą. Novovorovkos kaimo apylinkėse priešas patyrė nuostolių ir pasitraukė į anksčiau užimtas pozicijas“, – skelbiama pranešime.

Anot Generalinio štabo, išlieka didelė tikimybė, kad koviniai veiksmai bus tęsiami siekiant pagerinti taktinę padėtį ir pasiekti Chersono srities administracinę sieną.

JAV ir Rusija apkaltino viena kitą trikdant pasaulio aprūpinimą maistu

07:34

Jungtinės Valstijos ir Rusija ketvirtadienį kaltino viena kitą dėl pasaulyje blogėjančios apsirūpinimo maistu padėties, plėtojantis karui Ukrainoje.

Vašingtonas ragino Rusiją leisti eksportuoti Ukrainos grūdus, įstrigusius blokuojamuose Juodosios jūros uostuose. Ukraina yra viena daugiausiai kviečių užauginančių valstybių.

„Liaukitės blokuoti Juodosios jūros uostus. Leiskite laisvai judėti laivams ir traukiniams bei sunkvežimiais, gabenantiems maistą iš Ukrainos“, – per Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį, sušauktą JAV iniciatyva, ragino amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas.

„Scanpix“/AP nuotr./Antony Blinkenas
„Scanpix“/AP nuotr./Antony Blinkenas

„Liaukitės grasinti sulaikysiantys maisto ir trąšų eksportą iš šalių, kritikuojančių jūsų agresyvų karą, – pridūrė jis. – Milijonų ukrainiečių ir milijonų kitų žmonių visame pasaulyje aprūpinimas maistu tiesiogine prasme paverstas Rusijos kariuomenės įkaitu.“

Rusijos ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia savo ruožtu atkirto, kad jo šalis kaltinama dėl visų pasaulio negandų.

Pasak jo, pasaulis jau seniai patiria apsirūpinimo maistu krizę, sukeltą infliacijos spiralės dėl kylančių draudimo kainų, logistikos sutrikimų ir spekuliacijos Vakarų rinkose.

Plačiau skaitykite čia.

Maskva teigia, kad gydo sužeistuosius ukrainiečius

07:08

Rusijos kariuomenės vadovybė paviešino vaizdo įrašą, kuriame, pasak jos, matyti, kaip kai kurie ukrainiečiai, sužeisti per Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“ apgultį, gydomi ligoninėje, skelbia „Sky News“.

Filmuotoje medžiagoje teigiama, kad sužeistiesiems buvo suteikta reikiama medicininė pagalba, o sveikieji buvo nugabenti į baudžiamąją koloniją, teigiama, kad su jais taip pat buvo gerai elgiamasi.

„Sky News“ nepriklausomai nepatikrino šio vaizdo įrašo.

Ketvirtadienį Maskva pranešė, kad po savaites trukusio pasipriešinimo 1 730 ukrainiečių kovotojų, kurie buvo pasislėpę gamykloje, pasidavė Rusijos pajėgoms, taip, regis, užbaigdami mūšį dėl svarbiausio uostamiesčio.

Raudonasis Kryžius teigė užregistravęs šimtus belaisvių iš gamyklos, kuriuos dabar laiko Rusija, tačiau tikslaus skaičiaus nepateikė.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos „išstūmė“ okupantus iš vieno Donecko srities kaimo

06:38

Ukrainos ginkluotosios pajėgos „išstūmė“ okupantus iš gyvenvietės Donecko srityje. Okupantai bandė nukirsti vieną iš pagrindinių kelių į Bachmutą, bet jiems nepavyko, sakė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlas Kyrylenka, kurį cituoja UNIAN.

Jis teigė, kad vakar, gegužės 19 d., priešo apšaudymas smogė Avdijivkai, Ocheretivskai, Marinkai, Krasnohorivkai ir Toreckui. Bachmutas nukentėjo ypač skaudžiai.

Rusijos pajėgos bandė atkirsti vieną iš pagrindinių kelių į miestą. Tačiau jiems nepavyko, Ukrainos pajėgos „išvarė“ vienos gyvenvietės okupantus.

„Taip pat buvo išlaisvinta viena iš gyvenviečių, iš kurios judėjo priešas. Todėl tęsiasi sunkios kovos, labai sunkios. Žmonės turi evakuotis, kad mums būtų lengviau išlaisvinti savo teritoriją“, – sakė P.Kyrylenka.

JAV iždo departamentas: G7 šalys Ukrainos ekonomikai skirs daugiau nei 15 mlrd. dolerių

06:31

Septynių šalių grupė pažadėjo skirti daugiau nei 15 mlrd. dolerių, kurių, kaip manoma, Kyjivui prireiks per ateinančius tris mėnesius karo su Rusija nuostoliams kompensuoti, JAV iždo sekretorė Janet Yellen sakė žurnalistams.

J.Yellen sakė, kad pažadai skirti finansavimą buvo duoti pirmąją antrojo G7 finansų ministrų ir Vokietijos centrinių bankų vadovų susitikimo dieną. Susitikimas vyksta gegužės 18-20 dienomis.

„Žinutė buvo tokia: „Palaikome Ukrainą. Ketiname sutelkti išteklius, kurių jiems reikia, kad jie tai įveiktų“, – sakė ji per susitikimą netoli Bonos esančiame Kionigsvinterio mieste.

Rusijos pajėgos neleidžia daugiau nei 1000 automobilių evakuotis į Zaporižią

06:21

Daugiau nei 1000 automobilių su ukrainiečiais negalėjo įvažiuoti į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją Zaporižioje, pranešė ten esanti regioninė karinė administracija.

Penktadienį administracija pranešė, kad automobiliai su evakuotis bandančiais žmonėmis įstrigo Rusijos patikros punkte Vasiljivkos mieste, skelbia CNN.

„Vasiljivkoje okupantai jau ketvirtą dieną iš eilės neleidžia daugiau kaip 1000 automobilių įvažiuoti į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją“, – rašoma „Telegram“ žinutėje ir priduriama, kad automobiliuose yra moterų ir vaikų, o dauguma jų nebeturi pinigų maistui ir vandeniui.

Ketvirtadienį keliems automobiliams pavyko prasiveržti į Zaporižios miestą pietryčių Ukrainoje.

Vaizdo įraše, kurį „Telegrame“ paskelbė Ukrainos vyriausybės Strateginių ryšių ir informacinio saugumo centras, matyti ilga automobilių eilė kelio pakraštyje.

V.Zelenskis: ketvirtadienį per ataką Černihivo srityje žuvo daug žmonių

06:16

Ketvirtadienį į Desnos kaimą, esantį į šiaurę nuo pataikė Rusijos raketos. Per ataką žuvo daug žmonių, ketvirtadienį savo naktiniame kreipimesi sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Desna yra už 40 kilometrų nuo sienos su Baltarusija.  

„Rusijos smūgiai Černihivo srityje, ypač baisus smūgis į Desną, ten analizuojamos nuolaužos, daug žuvusiųjų“, – sakė V.Zelenskis.

Vyksta „nuolatiniai smūgiai Odesos regionui, centrinės Ukrainos miestams, Donbasas visiškai sugriautas – visa tai neturi ir negali turėti jokio karinio Rusijos paaiškinimo“, – tęsė jis.  

„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis
„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Tai sąmoningas ir nusikalstamas bandymas nužudyti kuo daugiau ukrainiečių“, – sakė jis. 

Ukrainos ginkluotosios pajėgos toliau žengia į priekį išvaduojant Charkivo sritį, sakė V.Zelenskis. 

„Donbase okupantai bando didinti spaudimą. Ten pragaras, ir tai nėra perdėta. Brutalus ir visiškai beprasmiškas Severodonecko bombardavimas ... Vos per vieną dieną žuvo 12 žmonių ir dešimtys buvo sužeisti“, – tęsė jis. 

„Kitų miestų bombardavimas ir apšaudymas, Rusijos kariuomenės oro ir raketų smūgiai – visa tai ne tik kovos per karą“. 

„Tai sąmoningas ir nusikalstamas bandymas nužudyti kuo daugiau ukrainiečių. Sunaikinti kuo daugiau namų, socialinių objektų ir įmonių. Tai bus kvalifikuojama kaip Ukrainos žmonių genocidas, už kurį okupantai tikrai bus patraukti atsakomybėn“, – pridūrė jis. 

 „Ukrainoje jau prasidėjo pirmasis teismo procesas prieš Rusijos karo nusikaltėlį. Ir jis baigsis visišku teisingumo atkūrimu tarptautiniame tribunole. Esu tuo įsitikinęs. Mes surasime ir patrauksime atsakomybėn visus tuos, kurie duoda ir vykdo nusikalstamus įsakymus“, – užbaigė jis. 

Kitas atnaujinimas po   30 s.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius