Jame ketinta aptarti Hormuzo sąsiaurio statusą, kurį Teheranas blokavo prasidėjus karui Artimuosiuose Rytuose.
Atsižvelgdama į atakas prieš infrastruktūrą visame Persijos įlankos regione, šalies Užsienio reikalų ministerija nurodė, kad saugumo ir stabilumo „neįmanoma išsaugoti taikant nuolaidžiavimo politiką“. Ministerija pareikalavo, kad laivyba per Hormuzo sąsiaurį vyktų be jokios „diskriminacijos, mokesčių ar leidimų“.
Irano užsienio reikalų ministerija anksčiau skelbė, kad pirmadienį Maskate vyks susitikimas, kuriame bus deramasi dėl šio pasauliniam naftos ir dujų tiekimui gyvybiškai svarbaus vandens kelio ateities.
Teheranas siekia įteisinti savo kontrolę vandens kelyje, įskaitant galimą mokesčių įvedimą už praplaukimą, ir veda derybas su Maskatu, kurio teritoriniai vandenys taip pat apima Hormuzo sąsiaurį.
Iki karo Artimuosiuose Rytuose, kurį vasario pabaigoje pradėjo JAV ir Izraelis, sąsiauris buvo laisvai prieinamas visų šalių laivybai.
Manamos užsienio reikalų ministerija pabrėžė išlaikanti įsipareigojimą dialogui, tačiau teigė, kad „nedalyvaus jokiame kolektyviniame susitikime su Iranu, kol nebus atnaujinti diplomatiniai santykiai tarp šių dviejų šalių“.
Bahreinas diplomatinius santykius su Iranu nutraukė 2016 metais, kartu su Saudo Arabija, kilus ankstesnei krizei tarp regiono varžovių. Nors Rijadas santykius atnaujino 2023 metais, Manama to dar nepadarė.
