Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makejus penktadienį naujienų agentūrai „The Associated Press“ atsiųstame pareiškime pažymėjo, kad jo šalis, „priešingai nei kai kurios kitos valstybės, nesiekia taikdarės laurų“.
Ministras pridūrė, kad derybų perkėlimas į kitą vietą nieko neduotų.
„Vargu, ar derybų vieta yra svarbi, – aiškino V.Makejus. – Derybos dėl Ukrainos galėtų būti perkeltos net ir į Antarktidą, jeigu būtų tikrumas dėl jų sėkmės.“
Pasak jo, derybų sėkmė įmanoma tik tuo atveju, jeigu visos konflikto šalys bus nuoširdžiai nusiteikusios užbaigti kraujo liejimą.
Baltarusijoje vyko keli taikos derybų, kuriose ieškota būdų išspręsti separatistinį konfliktą Rytų Ukrainoje, ratai.
Kovos Rytų Ukrainoje nuo 2014 metų balandžio nusinešė daugiau nei 10 tūkst. gyvybių.
2015 metais Minske tarpininkaujant Rusijai, Prancūzijai ir Vokietijai buvo pasirašytas taikos susitarimas, turėjęs užgesinti konfliktą, nuo 2014-ųjų balandžio nusinešusį jau per 10 tūkst. žmonių gyvybių. Sudarius šiuos susitarimus kovos aprimo, bet pavieniai susirėmimai tebevyksta, o pastangos rasti politinį krizės sprendinį pateko į aklavietę.
Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas savo ruožtu ketvirtadienį pareiškė, kad Minsko taikos procesas įstrigo, ir pasiūlė derybas surengti jo šalyje.
Per vizitą Jungtinėse Valstijose jis sakė aptaręs šį klausimą su Amerikos prezidentu Donaldu Trumpu. Pasak Kazachstano lyderio, D.Trumpas sakė, kad derybos galėtų būti perkeltos į kitą vietą.
Pagal 2015 metų taikos susitarimus Ukraina įsipareigojo suteikti separatistų regionams plačią autonomiją ir suteikti kovotojams amnestiją. Dauguma Ukrainos politinių partijų šią idėją atmeta kaip nacionalinių interesų išdavystę.
Ketvirtadienį Ukrainos parlamentas priėmė įstatymą dėl maištingųjų regionų „reintegracijos“. Teisės aktas numato, kad šios teritorijos prireikus gali būti susigrąžintos naudojant karinę jėgą.
Įstatymo vėliausioje redakcijoje Minsko susitarimai visiškai neminimi, o Rusija perspėjo, kad šis teisės aktas faktiškai juos panaikina.
