Kaip ir buvo laukta, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vadovaujama tarptautinė stebėtojų misija paskelbė, kad rinkimai nebuvo nei laisvi, nei nešališki arba konkurencingi.
„Šiuos rinkimuose nuo pat pradžios nebuvo konkurencijos, – nurodė ESBO stebėtojų misijos specialusis koordinatorius Matteo Mecacci. – Laisvi rinkimai priklauso nuo žmonių gebėjimo laisvai pasisakyti, organizuotis ir siekti postų, o mes to nematėme šioje kampanijoje.“
Tuo tarpu Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) stebėtojų misijos vadovas, irgi kaip tikėtasi, pareiškė, kad įvykę parlamento rinkimai buvo demokratiniai ir atitinkantys nacionalinius įstatymus.
Rinkėjų aktyvumas sekmadienio rinkimuose buvo net 74,2 proc., paskelbė centrinė rinkimų komisija, nors buvo pranešimų apie pustuštes rinkimų apylinkes šioje šalyje, kurią Vašingtonas vadina paskutine Europos diktatūra.
Opozicija skelbia, kad iš tikrųjų rinkėjų aktyvumas buvo dvigubai mažesnis ir kad oficialų skaičių išpūtė penkios dienos prieš rinkimus, kai valstybės tarnautojai galėjo vežioti balsadėžes tiesiogiai rinkėjams po visą šalį.
Į 110 vietų parlamentą išrinktų kandidatų sąrašo analizė rodo, kad į parlamentą pateko tik keturi žmonės, nepriklausantys pagrindinei provyriausybinei frakcijai.
A.Lukašenkos režimui būdinga keistybė – Baltarusijoje nėra valdančiosios partijos.
Tačiau trys iš minėtų naujųjų parlamentarų priklauso daugiausia provyriausybinei Baltarusijos komunistų partijai, o vienas – marginalinei opozicinei Agrarinei partijai.
Visi šie keturi parlamentarai rinkimų kampanijos metu žadėjo ištikimybę A.Lukašenkos politikai, savo analizėje nurodo naujienų agentūra „Interfax“.
„Naujasis parlamentas bus tokia pati valdžios kišenė kaip ir ankstesnysis“, – skelbiama opozicijos naujienų svetainėje „Chartija 97“, kuri dabar veikia iš Lenkijos, kad išvengtų persekiojimo namuose.
Centrinės rinkimų komisijos pirmininkė Lidija Jermošina pripažino, jog „abejotina“, kad Baltarusijos opozicija turės bent vieną iš 109 sekmadienį laimėtų vietų Atstovų Rūmuose. Pakartotinių rinkimų reikės vos vienoje rinkimų apygardoje.
„Tai buvo blogiausia iš blogiausių rinkimų kampanijų Baltarusijoje, – sakė opozicinės Jungtinės piliečių partijos lyderis Anatolijus Lebedka. – Tai buvo pseudorinkimai“.
„Vadinamasis parlamentas buvo paverstas prezidento administracijos, kuri kas ketveri metai skiria deputatus, iš esmės – valstybės pareigūnus, departamentu“, – sakė jis.
Pasak A.Lebedkos, nepriklausomų stebėtojų informacija iš regionų rodo, kad rinkėjų aktyvumas buvo daug mažesnis nei nurodo rinkimų komisijos pareigūnai. Patekti į parlamentą galima tik tuo atveju, jei rinkėjų aktyvumas būna didesnis nei 50 procentų.
„Daugelyje rajonų rinkėjų aktyvumas buvo aiškiai mažesnis nei 50 proc. ir tai liudija, kad trūksta pasitikėjimo vyriausybe, – pažymėjo A.Lebedka. – Žmonės paprasčiausiai nebalsavo juose, nes žino, kad valdžia paskiria savus. Tūkstančiai žmonių buvo įvelti į falsifikavimą rinkėjų aktyvumui išgalvoti“.
Neįregistruotos Baltarusijos krikščionių demokratų partijos bendrapirmininkis Vitalijus Rymaševskis AFP sakė, jog jo partijos stebėtojai mano, kad balsavo tik 38 proc. rinkėjų. Opozicija ragino žmones boikotuoti rinkimus.
L.Jermošina tokį susirūpinimą atmetė ir sakė, kad opozicijos jėgoms reikia susitelkti ties savo darbo gerinimu.
„Opozicija turi gerai pagalvoti, kaip atlikti savo darbą, kad patektų į parlamentą“, – sakė ji.
„Panašu, kad opozicijos partijų kandidatai nepelnė savo elektorato pasitikėjimo“, – jai antrino aukštas rinkimų komisijos sekretorius Nikolajus Lazovikas.
Esą didžiule persvara pasiekta A.Lukašenkos pergalė 2010 metų prezidento rinkimuose išprovokavo masinius gatvių protestus, kurie buvo žiauriai nuslopinti.
„Rinkimai tose valstybėse, kur jie yra nuobodūs ir taikūs, yra geras dalykas žmonėms, jau nekabant apie vyriausybę“, – sakė A.Lukašenka, atidavęs savo balsą šalia stovint jo 7-mečiui sūnui. Tačiau prezidentas perspėjo, kad ramybė ilgai netruks, jeigu opozicija surengs protestą.
Opozicijos politikai yra perspėję šalininkus susilaikyti nuo protesto mitingų.
Opozicija vylėsi pasinaudodama šiais rinkimais užsitikrinti didesnę paramą, bet 33-ims iš 35 Jungtinės piliečių partijos kandidatų buvo uždrausta pasinaudoti televizija, o valstybinė spauda atsisakė spausdinti jų rinkimų programas.
Kita rinkimus boikotavusi partija yra Baltarusijos liaudies frontas.
Po 2010 metų prezidento rinkimų A.Lukašenka suintensyvino represijas opozicijos atžvilgiu. Masinį protestą prieš tų rinkimų rezultatus išvaikė policija, o maždaug 700 tada areštuotų žmonių, tarp jų – kandidatas į prezidentus Nikolajus Stankevičius, vis dar sėdi kalėjimuose.
Vakarų šalių stebėtojų organizacijos nuo 1995 metų nėra paskelbusios laisvais ir sąžiningais nei vienų Baltarusijoje vykusių rinkimų.
Dvi pagrindinės opozicijos jėgos – Jungtinė piliečių partija ir Baltarusijos liaudies frontas – ragino žmones verčiau vykti grybauti arba žvejoti, užuot balsavus, tokiu būdu reiškiant protestą dėl disidentų kalinimo ir rinkimų klastojimo.
A.Lukašenka, geležiniu kumščiu vadovaujantis 9,5 mln. gyventojų turinčiai šaliai, sekmadienį pasmerkė raginimus boikotuoti rinkimus, pareiškęs, kad tai darantys yra „bailiai, neturintys ką pasakyti žmonėms“.
Akivaizdžiai tikėdamasis eilinio neigiamo ESBO misijos įvertinimo, A.Lukašenka pareiškė: „Jeigu ir šįkart bus keliamos abejonės dėl Baltarusijos žmonių pasirinkimo, nežinau, kokie dar standartai galėtų būti pakankamai geri per būsimus rinkimus“.
A.Lukašenkai ir jo artimiausios aplinkos pareigūnams yra uždrausta atvykti į JAV bei Europos Sąjungos (ES) šalis bei taikomos kitos sankcijos dėl nedemokratinio režimo.
