Jų susitikime daugiausia dėmesio planuojama skirti saugumo klausimams.
Lietuva siekia, kad JAV dažniau pratyboms atsiųstų karių ir oro gynybos sistemų, siekiant atgrasyti Rusiją, taip pat svarstoma steigti bendrą kibernetinio saugumo centrą.
JAV prezidentui tai bus proga parodyti Baltijos šalis kaip pavyzdį dėl gynybos biudžetų didinimo. Lietuva, Latvija ir Estija krašto apsaugai skiria NATO numatytą standartą – 2 proc. bendrojo vidaus produkto ir pagal šį rodiklį lenkia daugumą sąjungininkų Europoje.
JAV prezidentui tai bus proga parodyti Baltijos šalis kaip pavyzdį dėl gynybos biudžetų didinimo.
Vizito metu taip pat rengiamas verslo forumas, jame numatoma pasirašyti susitarimus dėl suskystintų gamtinių dujų tiekimo iš JAV į Lietuvą.
Prezidentę Dalią Grybauskaitę Vašingtone lydi užsienio reikalų, krašto apsaugos ir ūkio ministrai.
Baltijos šalyse buvo kilęs susirūpinimas, kai D.Trumpas per rinkimų kampaniją žadėjo pagerinti ryšius su Rusija, o NATO vadino atgyvenusiu Aljansu. Lietuvos pareigūnai su nerimu stebi jo ginčus su sąjungininkais Europoje ir dažnai neprognozuojamą elgesį.
Šiemet paskelbti apklausos rezultatai parodė, kad du trečdaliai lietuvių nepasitiki, kad D.Trumpas priims teisingus sprendimus svarbiausiais politiniais klausimais.
Tačiau D.Trumpo šalininkai pabrėžia, kad tapęs prezidentu jis apie NATO ėmė kalbėti palankiau, rūpinasi JAV karine galia, o jo administracijos pareigūnai Baltijos šalims rodo itin didelį dėmesį.
Pastaraisiais mėnesiais atsirado ženklų, kad D.Trumpo pozicija Rusijos atžvilgiu griežtėja – jis leido tiekti ginkluotę Ukrainai ir išsiuntė 60 Rusijos diplomatų, solidarizuodamasis su Britanija dėl buvusio šnipo apnuodijimo.
