Diskusiją taryboje sukėlė V.Zelenskio sprendimas praėjusį mėnesį pasirašyti dekretą dėl Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų padalinio pavadinimo „UPA didvyrių“ vardu – tai nuoroda į Ukrainos sukilėlių armiją, nacionalistines pajėgas, Antrojo pasaulinio karo metais vykdžiusias lenkų žudynes.
Šis žingsnis atvėrė naują nesutarimų liniją tarp Varšuvos ir Kyjivo, nepaisant to, kad Lenkija buvo viena iš stipriausių Ukrainos rėmėjų nuo tada, kai Rusija 2022 m. pradėjo plataus masto invaziją.
Klausė, ar iš Zelenskio turėtų būti atimtas apdovanojimas
Istoriko išsilavinimą turintis nacionalistas K.Nawrockis paprašė tarybos apsvarstyti, ar iš V.Zelenskio turėtų būti atimtas apdovanojimas.
„Baltojo erelio ordino taryba pateikė savo nuomonę prezidentui Karoliui Nawrockiui, kuris tinkamu laiku priims sprendimą“, – po tarybos posėdžio sakė atstovas spaudai Rafalas Leskiewiczius.
Jis neatskleidė, kokią rekomendaciją ji pateikė.
Baltojo erelio ordiną V.Zelenskiui 2023 m. balandžio 5 d. įteikė tuometinis prezidentas Andrzejus Duda už kaimyninių šalių ryšių stiprinimą ir paramą demokratijai, taikai ir saugumui Europoje.
Medalio atėmimas iš V.Zelenskio greičiausiai reikštų ryškų diplomatinių santykių tarp šalių nutrūkimą, pastebi „TVP World“.
Teisinis klausimas
Pagal Lenkijos įstatymus prezidentas, pasikonsultavęs su taryba, gali inicijuoti Baltojo erelio ordino atšaukimo procedūrą, jei manoma, kad apdovanotasis nebėra vertas apdovanojimo.
Nors įstatyme aiškiai nurodyta, kad prezidentas turi autonomiją skiriant ordinus, ekspertai teigia, kad bet kokiam sprendimui atimti ordinus reikėtų ministro pirmininko Donaldo Tusko kontrasignacijos.
Tai reiškia, kad dabar K.Nawrockis turi procedūrinį pagrindą siekti atšaukimo, tačiau lieka neaišku, ar jam tai pavyks, atsižvelgiant į tai, kad D.Tuskas yra davęs suprasti, jog nenori pasirašyti tokio dekreto ir eskaluoti įtampos, o pirmenybę teiktų diplomatiniam sprendimui.
Skirtingi naratyvai
K.Nawrockis teigė, kad Ukrainos sukilėlių armijos UPA pagerbimas tik padeda Rusijos propagandai. V Zelenskis tvirtino, kad karinis dalinys gavo garbingą vardą, kad atkurtų istorines Ukrainos ginkluotųjų pajėgų tradicijas.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija pridūrė, kad „tik Maskvai naudingi“ nesutarimai tarp abiejų šalių, ir paragino abi šalis neleisti, kad ginčai dėl istorijos pakenktų dabartiniam bendradarbiavimui prieš Rusijos agresiją.
Ukrainiečiai UPA laiko judėjimu už nepriklausomybę nuo sovietų
Istorikų vertinimu, 1943-1945 m. per etninio valymo kampanijas, kurias Ukrainos nacionalistinės grupuotės, įskaitant UPA, vykdė teritorijose, dabar priklausančiose Vakarų Ukrainai, žuvo apie 100 000 lenkų civilių gyventojų.
Lenkija šias žudynes laiko genocidu, o daugelis ukrainiečių UPA laiko judėjimu, kovojusiu už Ukrainos nepriklausomybę nuo sovietų valdžios, skelbia „TVP World“.
Didėjant įtampai, Kyryla Budanovas – Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas ir buvęs šalies karinės žvalgybos vadovas – praėjusią savaitę atvyko į Varšuvą derybų su aukštais Lenkijos pareigūnais. Abi šalys nurodė norinčios išlaikyti atvirus dialogo kanalus, nors apie jokį proveržį nebuvo paskelbta.
