Jau šį sekmadienį, sausio 26 d., Baltarusijoje vyks prezidento rinkimai. Ankstesnieji, 2020 m. rugpjūtį, baigėsi masiškiausiais protestais per visą šiuolaikinę šalies istoriją – ir masiškiausiomis represijomis. Per ketverius su puse metų dešimtys tūkstančių baltarusių buvo sulaikyti, tardomi, mušami, baudžiami, nuteisti ir neteko darbo, o dar šimtai tūkstančių išvyko iš šalies. Akivaizdu, kad A.Lukašenka vis dar neatsigavo po 2020 m. traumos ir daro viską, kad ji nepasikartotų. Meduza.io pasakoja, kas vyksta Baltarusijoje prieš rinkimus.
Kaip vyks rinkimai?
Balsavimo diena numatyta sausio 26-ąją. Buvusių Baltarusijos teisėsaugininkų asociacija „Belpol“ teigia, kad 97 proc. rinkimų komisijų vadovų jau anksčiau dalyvavo klastojant rinkimų rezultatus. Be to, „Belpol“ pabrėžia, kad pirmą kartą būsimuose rinkimuose nebus nepriklausomo stebėjimo ir nė vieno demokratinės opozicijos kandidato. Taip pat nebus rinkimų apylinkių užsienyje; užsienyje gyvenantys baltarusiai kviečiami sugrįžti balsuoti į šalį.
-
„Absoliuti tėvo kopija“: ar stiprėja Mikalajaus Lukašenkos vaidmuo?
-
„Rinkimai“ Baltarusijoje: A.Lukašenka ieško būdų, kaip išsaugoti seniausio Europos diktatoriaus karūną
-
Pats supranta rinkimų farsą: A.Lukašenka sako, kad neturi laiko debatams
-
Baltarusijoje pagal prieš rinkimus suteiktą malonę paleisti 23 politiniai kaliniai
-
Rengiamas planas, kaip Rusija galėtų praryti Baltarusiją: numatytos sąlygos
Dabar draudžiama fotografuoti ar filmuoti savo balsavimo biuletenį: 2020 m. rinkimuose būtent daugybė biuletenių nuotraukų tapo sukčiavimo įrodymu.
Kas kandidatuoja?
Nuo 1994 m. valdantis A.Lukašenka bus perrenkamas septintajai kadencijai iš eilės. Spalį jis sakė, kad eis į rinkimus, „jei jo šalininkai pasakys, kad to reikia, o jie, žinoma, taip ir pasakys“. Po keturių dienų Baltarusijoje prasidėjo akcija „Nado“ (liet. – reikia), kurios dalyviai esą savanoriškai įtikinėjo A.Lukašenką, kad jis turėtų kandidatuoti (nors įtikinėti jo nereikėjo: tuo metu jis jau buvo pateikęs dokumentus Centrinei rinkimų komisijai). A.Lukašenka teigė, kad tai „nebuvo kažkas organizuoto“, tačiau galiausiai „Nado“ tapo jo rinkimų kampanijos šūkiu.
A.Lukašenka turės keturis varžovus. Nepriklausomoje žiniasklaidoje jie vadinami „scenos šokėjais“: vien tai, kad jiems buvo leista kandidatuoti, rodo, jog valdžia jų nelaiko pavojingais. Labiausiai „opozicine“ laikoma Hana Kanapackaja, buvusi deputatė, 2019 m. pasiūliusi įstatymą dėl A.Lukašenkos saugumo garantijų, o 2020 m. dalyvavusi prezidento rinkimuose, oficialiai užėmusi trečią vietą ir gavusi 1,68 proc. balsų. H.Kanapackaja į rinkimus eina su pažadu išlaisvinti politinius kalinius, tiesa, nevadindama jų politiniais kaliniais ir nekritikuodama A.Lukašenkos.
Apie kitus kandidatus:
-
Siarhejus Syrankouvas, Baltarusijos komunistų partijos pirmasis sekretorius. Jis sakė, kad į rinkimus eina „ne vietoj prezidento, o kartu su juo“, siūlė iškelti baudžiamąsias bylas LGBTQ+ atstovams ir atstatyti paminklus Stalinui.
-
Alehas Haidukevičius, Liberalų demokratų partijos lyderis. Jį galima vadinti paveldimu A.Lukašenkos „konkurentu“: jo tėvas anksčiau tris kartus dalyvavo rinkimų kampanijose. O.Haidukevičiaus nuomone, rinkimuose „turi dalyvauti tik patriotai“, kad „priešai, pažvelgę į kandidatus, suprastų, jog šioje šalyje nėra ko žvejoti“.
-
Respublikonų darbo ir teisingumo partijos vadovas Aliaksandras Chižniakas. Labiausiai „nematomas“ iš kandidatų. Jis beveik nesireiškia viešai, o jo partija turi mažiau nei 200 „Telegram“ prenumeratorių (kitų socialinių tinklų ji nenaudoja).
Dar du potencialūs kandidatai pasitraukė iš rinkimų kovos su žodžiais, kad reikia „gelbėti šalį“ ir „mes esame mūsų prezidento komanda“.
Ką kalba opozicija?
Ji pavadino rinkimus „ bepasirinkimais“ ir paragino balsuoti prieš visus.
„Visuomenėje, kurioje represijos nesiliauja jau ketverius metus, dabar bet koks protestas, net ir taikus, yra neįmanomas. Tačiau baltarusiai nori šią dieną ką nors padaryti. Aišku, kad niekas neskaičiuos balsų, aišku, kad nebus sąžiningų stebėtojų. Bet mes taip pat žinome, kad Baltarusijoje egzistuoja praktika varyti žmones į rinkimų apylinkes, kad parodytų masinį dalyvavimą ir pan. Todėl prašome tų, kurie pateks į pseudorinkimų balsavimo punktus, balsuoti prieš visus“, – sakė Baltarusijos demokratinių jėgų lyderė Sviatlana Cichanouskaja.
Paskyrus naujus Baltarusijos prezidento rinkimus ji buvo paklausta, ar eis į kokias nors pakartotinių rinkimų procedūras. S.Cichanouskaja atsakė, kad ne: „Mūsų revoliucija [2020 m.] buvo dėl laisvų ir sąžiningų rinkimų. Ir žmonės man suteikė mandatą iki to momento, kai bus galima surengti tokius rinkimus.“
Kol tai neįmanoma, S.Cichanouskaja ir jos bendraminčiai užsiima vadinamojo Naujosios Baltarusijos paso projektu. Paraiškos jam gauti bus pradėtos priimti kaip tik rinkimų dieną, sausio 26-ąją. Tai seniai žadamas dokumentas, kuris galėtų palengvinti gyvenimą baltarusiams, turintiems pasus, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, jei jį pripažintų kitos šalys. Tačiau kol kas Naujosios Baltarusijos pasas neturi oficialaus statuso, o jo vertė yra veikiau simbolinė. Kyla ir kitų su projektu susijusių klausimų – nuo kainos iki saugumo.
O kaip dėl politinių kalinių?
2024 m., pirmą kartą po 2020 m. rinkimų, A.Lukašenka pradėjo masiškai paleidinėti politinius kalinius – kaip mano analitikai, siekdamas atkreipti Vakarų dėmesį. Nuo birželio jis suteikė malonę 250 žmonių. Tačiau tarp jų nebuvo garsiausių politinių kalinių, o kai kuriems iš paleistųjų iki bausmės pabaigos buvo likusios vos kelios savaitės.
A.Lukašenka nepaleido 2020 m. opozicijos lyderių, bet juos parodė (taip, dabar ir tai yra pasiekimas). Romanas Protasevičius – pats buvęs opozicijos narys, kuris dėl bendradarbiavimo su valdžia išvengė ilgos įkalinimo bausmės – lapkritį paskelbė nuotrauką su Maryja Kalesnikava, o sausio pradžioje – su Viktaru Babaryka. Abu jie yra kolonijose, daugiau kaip pusantrų metų su jais nebuvo jokio ryšio, sklandė gandai, kad jie turi rimtų sveikatos problemų. Sprendžiant iš R.Protasevičiaus nuotraukų ir vaizdo įrašo, jie bent jau yra gyvi. Kada jie bus paleisti į laisvę, nežinoma.
Represijos tęsiasi?
Po 2020 m. rinkimų ir protestų jos nesiliovė, o 2024 m. dar labiau sustiprėjo. Kaip apskaičiavo „Viasna“ žmogaus teisių aktyvistai, 2024 m. Baltarusijoje politinėse baudžiamosiose bylose buvo nuteistas 1721 asmuo, o administracinėse bylose nubausta dar 5800 asmenų. Daugiau nei 1200 politinių kalinių, įskaitant mažiausiai 30 šeimų, tebėra laisvės atėmimo vietose. Labiausiai pagarsėjusiems taikomas „incommunicado“ režimas, kaip žmogaus teisių gynėjai vadina draudimą bendrauti su išoriniu pasauliu.
Tai dar ne viskas: 2024 m. Baltarusijos teismai priėmė beveik 1500 sprendimų pripažinti vieną ar kitą medžiagą „ekstremistine“, t. y. beveik 40 proc. visų tokių sprendimų, priimtų nuo 2008 m. Dėl politikos persekiojami baltarusiai ir toliau yra mušami ir kankinami, jiems nesuteikiama medicininė pagalba. Teisėsaugos institucijos daro spaudimą išvykusiems asmenims: grasina jiems žinutėmis, siekia jų ekstradicijos iš kitų šalių, gąsdina jų artimuosius Baltarusijoje ir pačius sulaiko, jei jie grįžta į šalį.
Ir net tai dar ne viskas: prieš rinkimus veržlės buvo dar labiau užveržtos (dabartinėje situacijoje sunku įsivaizduoti protestus, bet A.Lukašenka, anot jo, padarė išvadas iš 2020 m. ir suprato, kad „valdžios išskėstomis rankomis neišlaikysi“). Rudenį laikraštis „Naša niva“ pranešė, kad teisėsaugininkai gavo įsakymą užtikrinti, kad „niekas net necyptelėtų“. Po to Baltarusijoje kilo „priešrinkiminės“ sulaikymų ir kratų bangos – ir jos palietė ne tik tuos, kurie po 2020 m. jau buvo po padidinimo stiklu. Tokiomis aplinkybėmis nusižudė ne kartą pagal politinius straipsnius bausta 60-metė Sviatlana Krutikava, kuri, pasak jos pažįstamų, taip pasielgė dėl milicijos spaudimo.
Sausio 15 d. Baltarusijos generalinis prokuroras Andrejus Švedas netikėtai pareiškė, kad saugumo pajėgos nustatė visus „ekstremistus“ šalyje; pasak jo, jie arba jau nuteisti, arba laukia teismo. Ar tai reiškia represijų pabaigą? Tikriausiai to nežino ir pats generalinis prokuroras.
Ar A.Lukašenka tikrai „laimės“?
Nėra pagrindo manyti kitaip. Jo „pergalė“ iš anksto nulemta, klausimas tik, kiek procentų balsų jis „nusipieš“ sau, sako politologas Aliaksandras Klaskouskis.
Baltarusijos propagandistas Igoris Turas lapkritį socialiniame tinkle „Telegram“ rašė, kad A.Lukašenka gaus daugiau nei 90 proc. balsų. Per visus ankstesnius rinkimus jo rezultatas būdavo artimas 80 proc. Būtent tiek A.Lukašenka gavo per 1994 m. rinkimus. Manoma, kad tai buvo paskutiniai laisvi prezidento rinkimai šiuolaikinėje Baltarusijos istorijoje.
Baltarusijos provyriausybinių sociologų tyrime, kurio rezultatai paskelbti likus 10 dienų iki rinkimų, teigiama, kad 82,5 proc. baltarusių esą yra pasirengę balsuoti už A.Lukašenką.
Kas bus toliau?
Leidinio pozirk.online apžvalgininkas Viačeslavas Korostenis daro prielaidą, kad po rinkimų A.Lukašenka toliau bandys „perversti puslapį“ ir atkurti savo legitimumą Vakarų akyse – jei ne deklaratyviu (rinkimų pripažinimas), tai faktiniu lygmeniu (ambasadorių grąžinimas, prekyba).
Tačiau jo sėkmės galimybės menkos: A.Lukašenka pernelyg priklausomas nuo Maskvos, („broliškas apkabinimas“ su Rusija netrukus gali tapti dar artimesnis) ir pernelyg bijo sustabdyti represijas. „Savaip tai racionalu, nes po 2020 m. A.Lukašenka neišsprendė nė vieno prieštaravimo tarp savęs ir protestuotojų. Nepadarė nė vienos nuolaidos. Nė vieno žingsnio jų pusėn. Priešingai – atsakė smurtu ir tik dar labiau padidino antagonizmą“, – rašo V.Korostenis.
Politologas Artiomas Šreibmanas mano, kad A.Lukašenka psichologiškai neatsigavo „nuo 2020 m. patirtos traumos“, ir klimatas šalyje jam vadovaujant jau netaps laisvesnis.
