Šie grasinimai „yra bandymas pakirsti mūsų paramą Ukrainai ir išbandyti mūsų vienybę“, parašė ministerija socialiniame tinkle „X“.
„Mūsų atsakymas yra aiškus: nesileisime įbauginami. Tokie grasinimai ir bet kokios formos šnipinėjimas Vokietijoje yra visiškai nepriimtini“, – pabrėžė ministerija.
Ministerija nepatikslino, kokie tai „grasinimai“, ir nepateikė naujienų agentūrai AFP jokios papildomos išsamesnės informacijos. Rusijos ambasada atsisakė pateikti agentūrai komentarų.
Rusijos gynybos ministerija savo oficialiame „Telegram“ kanale praėjusią savaitę paskelbė 21 įmonės sąrašą. Maskva šias įmones laiko Ukrainos gynybos bendrovių patronuojamosiomis įmonėmis arba pagrindinių komponentų tiekėjais.
Į sąrašą įtrauktos įvairių šalių, įskaitant Europos valstybes, įmonės, kurios esą gamina dronus ir jų komponentus Ukrainai.
Kaip rašė BNS, sąraše nurodomi objektų adresai ir kurioms įmonėms jie priklauso. Į sąrašą įtrauktos bendrovės Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Danijoje, Ispanijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Izraelyje, Turkijoje ir Vokietijoje.
Tarp įmonių, kurios esą tiekia bepiločius orlaivius Ukrainai, buvo nurodytos mažiausiai trys Vokietijos bendrovės.
Įraše taip pat buvo pateikta neaiški užuomina, kad šie objektai gali tapti taikiniu.
„Europos visuomenė turėtų ne tik aiškiai suprasti pagrindines grėsmių jų saugumui priežastis, bet ir žinoti adresus bei vietoves, kuriose jų šalyse veikia „ukrainietiškos“ ir „bendrosios“ įmonės, gaminančios bepiločius orlaivius ir jų komponentus Ukrainai“, – parašė Rusijos ministerija praėjusį trečiadienį paskelbtame įraše.
Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, šiuo metu einantis Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas, komentuodamas Gynybos ministerijos pareiškimą sakė, kad minimą sąrašą „reikia vertinti kaip potencialių Rusijos ginkluotųjų pajėgų taikinių sąrašą“.
„Kada smūgio sudavimo galimybė virs tikrove, priklausys nuo to, kaip plėtosis situacija“, – sakė D. Medvedevas.
