Šis pasiūlymas pateiktas prieš pat svarbų NATO viršūnių susitikimą, kuris liepos 7–8 dienomis vyks Turkijoje. Jame Europos karinės plėtros klausimas išliks dėmesio centre, JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) spaudžiant sąjungininkus didinti išlaidas.
„Žinome, kad amerikiečių gamybos pajėgumai yra riboti ir kad būtina juos skubiai plėsti“, – žurnalistams sakė B. Pistorius kartu su kancleriu Friedrichu Merzu (Frydrichu Mercu) ir NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte (Marku Riute), kurie buvo pakviesti dalyvauti ministrų kabineto posėdyje Berlyne.
„Štai kodėl esame labai suinteresuoti tam tikrų sistemų ar jų komponentų gamyba čia, Vokietijoje“, – pridūrė B. Pistorius.
Pagrindinės amerikietiškos ginkluotės – ypač raketų ir perėmėjų, tokių kaip „Patriot“ sistema – paklausa išaugo dėl karų ir pasaulinių krizių. Ginklų, kurie buvo intensyviai naudojami Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose, atsargos senka.
Tuo pat metu Vokietija ir kitos Europos NATO sąjungininkės siekia toliau plėtoti savo ginklų pramonę ir mažinti priklausomybę nuo amerikietiškos technikos.
Šį pokytį iš dalies paskatino D. Trumpo dažnai keliami klausimai dėl JAV saugumo įsipareigojimų Europai, taip pat intensyvesni konfliktai, pavyzdžiui, D. Trumpo inicijuotas muitų karas ir grasinimai užgrobti Danijos teritoriją – Grenlandiją.
„Niekas, ragindamas siekti didesnės nepriklausomybės, nesakė, kad norime atsisakyti amerikietiškų sistemų“, – pabrėžė B. Pistorius, pridurdamas, kad yra JAV gaminamų ginklų, kurių Europa negamina, bet „kurių mums skubiai reikės per ateinančius 5–10 metų“.
Savo ruožtu NATO vadovas palankiai įvertino Vokietijos pastangas stiprinti savo kariuomenę ir ginklų gamybos pajėgumus.
NATO viršūnių susitikime „bus siekiama papildomas išlaidas paversti kovai parengtais pajėgumais ir gerokai išplėsti mūsų gynybos pramonę“, sakė M. Rutte.
„Vokietija yra pramonės milžinė, turinti didelių gynybos įmonių ir pasaulinio lygio mokslinių tyrimų institucijų“, – teigė jis.
M. Rutte pridūrė, kad net jei karas Ukrainoje baigtųsi, „Rusija išliks ilgalaike grėsme euroatlantiniam saugumui“.
