Kipre vykusio viršūnių susitikimo metu vienas ES pareigūnas patvirtino, kad lyderiai pasiekė sutarimą – pradinės derybos dėl narystės galėtų prasidėti jau artimiausiomis savaitėmis ar mėnesiais.
Po Orbano eros – naujas impulsas
Nors konkrečių pažadų dėl tikslios narystės datos vis dar nėra, derybų procesas įgauna pagreitį. Atsigavimą paskatino atšildytas ES finansavimas ir sutartas naujas sankcijų paketas Rusijai. Prie šio proveržio prisidėjo ir politiniai pokyčiai Vengrijoje – Viktoro Orbano pralaimėjimas rinkimuose.
Tiek Kyjivo, tiek Briuselio pareigūnai viliasi, kad V.Orbano pasitraukimas leis paspartinti oficialų Ukrainos atitikties kriterijams vertinimą, kurį jis nuolat blokuodavo. Pranešama, kad triuškinamą pergalę prieš V.Orbaną iškovojęs Peteris Magyaras naujuoju Vengrijos premjeru turėtų tapti jau gegužės pradžioje.
Kliūtys išlieka: nuo biudžeto iki žemės ūkio
Tačiau „Bloomberg“ pabrėžia, kad V.Orbanas nebuvo vienintelė kliūtis. Nepaisant pritarimo pradėti derybas, daugelis valstybių narių neskuba spartinti paties proceso, kuris paprastai trunka daugybę metų (pavyzdžiui, Kroatijos kelias į ES truko dešimtmetį).
Pagrindinės ES šalių baimės yra susijusios su:
- ES biudžetu: Ukrainos narystė pareikalautų milžiniškų finansinių perskirstymų.
- Sektorių jautrumu: ypač baiminamasi poveikio žemės ūkio ir transporto rinkoms.
Nors Kyjivas užsiminė, kad būtų pasirengęs laikinai atidėti prieigą prie kai kurių ES programų, pavyzdžiui, bendrosios žemės ūkio politikos, Ukraina tvirtai laikosi pozicijos tapti pilnateise nare ir reikalauja tvirtų įsipareigojimų.
„Svogūno modelis“ ar pilnavertė narystė?
Belgijos premjeras Bartas de Weveris užsiminė apie galimas skirtingas integracijos formas: „Jei norime plėsti Europą, tai greičiausiai vyks pagal „svogūno modelį“ – su keliais bendradarbiavimo lygmenimis. Manau, mums reikia apie tai diskutuoti.“
Tuo tarpu Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas laikosi griežtesnės pozicijos – pasak jo, Ukrainos pilnavertei narystei Europos Sąjungoje alternatyvų tiesiog nėra.
