Pasak žurnalistų skaičiavimų, Ukrainos gynimas ir ginkluotųjų pajėgų plėtra didžiausioms žemyno valstybėms per ateinančius 10 metų gali kainuoti papildomus 3,1 trilijono JAV dolerių (2,97 trln. eurų).
Vienas aukšto rango Europos pareigūnas atkreipė dėmesį, kad Rusija turi didelį darbo jėgos pranašumą prieš Europą, o jos karinė ekonomika gali gaminti sviedinius ir kitą karinę įrangą neįtikėtinu tempu.
Tuo metu Europos Sąjungos narės svarsto, ar užuot bendradarbiavus su britais ar pirkus iš amerikiečių, neapsiriboti pirkimu iš Europos tiekėjų, kurie kai kurių reikalingų ginklų nebus pasirengę pristatyti dar daugelį metų. Kiti mano, kad blokas turėtų investuoti į kelius, o ne į artileriją.
Pažymima, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atkūrimas per 10 metų gali kainuoti apie 175 mlrd. dolerių, priklausomai nuo to, kokios būklės kariuomenė bus paliaubų metu ir kiek teritorijos reikės ginti. Taikos palaikymo pajėgos, kuriose būtų 40 tūkst. karių, per tą laikotarpį papildomai kainuotų apie 30 mlrd. dolerių.
Didžioji dalis pinigų bus panaudota ES narių ginkluotosioms pajėgoms stiprinti ir bendram gynybos biudžetui padidinti iki maždaug 3,5 proc. BVP, pažymėjo „Bloomberg“.
Papildomos lėšos bus skirtos artilerijos atsargoms, oro gynybos sistemoms ir raketų sistemoms finansuoti. Taip bus sustiprintos rytinės ES sienos, bloko ginkluotosios pajėgos bus parengtos greitam dislokavimui ir paskatintas didžiulis Europos gynybos pramonės augimas.
-
V.Orbanas skėlė: ES nenusipelnė sėsti prie derybų stalo dėl Ukrainos
-
G.Nausėda apie Maskvos reikalavimus: agresorius negali rinktis lyg iš meniu
-
Ukrainoje – nerimas dėl V.Putino ir D.Trumpo pokalbio
-
V.Zelenskis įvedė sankcijų buvusiam Ukrainos prezidentui P.Porošenkai
-
V.Zelenskis griežtai sureagavo į D.Trumpo ir V.Putino pokalbį telefonu
-
Raudonasis Kryžius siekia išsiaiškinti per karą Ukrainoje dingusių 50 tūkst. žmonių likimą
-
Derybos dėl taikos Ukrainoje: ko nori Kyjivas ir ko trokšta Maskva
Jei finansavimas bus vykdomas skolintomis lėšomis, per ateinančius 10 metų penkioms didžiausioms Europos NATO narėms papildomai reikės 2,7 trilijono JAV dolerių skolintų lėšų.
Norėdamos sutelkti reikiamo masto išteklius, Europos vyriausybės turės iš esmės pertvarkyti savo biudžeto struktūras, bendradarbiauti su verslo lyderiais, kad atkurtų savo gynybos pramonę, ir beveik neabejotinai susitarti dėl bendros skolos emisijos. Tam reikės politinės valios, vizionieriško mąstymo ir pasiaukojimo, kurių daugelis ES narių iki šiol nesugebėjo pademonstruoti.
Reikės priimti sudėtingus sprendimus dėl išlaidų sveikatos apsaugai, švietimui ir socialinei apsaugai. Ir šie sprendimai bus priimami atsižvelgiant į neramumus visuomenėje, kuriuos, bent jau periferijoje, skatins Kremlius.
Leidinyje apskaičiuota, kad Ukraina turės išleisti apie 230 mlrd. dolerių karo metu sugriautiems pastatams ir infrastruktūrai atstatyti. Jei ji gaus tam skirtą finansavimą ir bus pasiektas ilgalaikis susitarimas, tikėtina, kad Ukrainos energetikos, pramonės ir statybos sektoriai smarkiai išaugs. Tai vėliau palengvins ES tenkančią naštą. Kyjivui taip pat pavyko sudominti D.Trumpą savo naudingųjų iškasenų, pavyzdžiui, urano, ličio ir grafito, ištekliais.
Tačiau šiuo metu tarp Ukrainos atstatymo poreikių ir pažadėto finansavimo trūksta 130 mlrd. dolerių. Tai kelia pavojų bet kokiam ekonomikos atsigavimui ir gali pakenkti ilgalaikiam šalies tvarumui.
