Praėjus kelioms savaitėms po Donaldo Trumpo perrinkimo JAV prezidentu, Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas atvyko į pelkėtus miškus netoli sienos su Rusija, kad pristatytų vieną ambicingiausių Europos gynybos projektų.
Pirmoji 2,5 mlrd. dolerių vertės „Rytų skydo“ atkarpa – 800 km ilgio tvorų, betoninių užtvarų ir prieštankinių griovių ruožas – buvo baigta lapkričio pabaigoje, ir D.Tuskas norėjo parodyti, kad Lenkija prisideda prie žemyno apsaugos nuo galimos Kremliaus agresijos.
„Tai – investicija į taiką“, – lapkričio pabaigoje Dabrovkoje, kaime netoli Rusijos Kaliningrado srities, sakė buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.
Tačiau neišsakyta šių įtvirtinimų žinia yra ta, kad Europa yra pažeidžiama, ir ji tai žino, rašo „Bloomberg“.
Europoje trūksta karių, amunicijos, priešlėktuvinės gynybos
Pasak gynybos pareigūnų, kurie prašė neviešinti jų tapatybės, nes kalbama apie slaptą informaciją, stokodama karių, priešlėktuvinės gynybos ir amunicijos, Europos fronto gynyba be JAV pagalbos geriausiu atveju gali tik kelias savaites atremti invaziją iš Rusijos.
Europa yra priklausoma nuo JAV dėl ryšių, žvalgybos, logistikos, strateginio karinio vadovavimo. Šiuo metu vykdomas nenumatytų atvejų planavimas mažai tikėtinam scenarijui, jei JAV nusigręš nuo aljanso ir išves visus karius iš Europos.
„Bloomberg“ pastebi, kad po Šaltojo karo žemynas iš esmės nusiginklavo, o Rusiją laikė prekybos partnere. Net po 2014 m. Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, Europos lyderiai sunkiai galėjo pakeisti šią kryptį. Tik pastaraisiais metais Europos NATO narės susitaikė su Maskvos keliama grėsme.
D.Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus padidino Europos nerimą. JAV prezidentas nerodė didelio susirūpinimo dėl Rusijos agresijos ir nusprendė sustabdyti JAV ginklų tiekimą Ukrainai, nutraukė kai kurių žvalgybinių duomenų teikimą Kyjivo pajėgoms ir atmetė amerikiečių karių dalyvavimo galimybę misijoje, kurios tikslas – palaikyti taikos susitarimą, kurį jis siekia sudaryti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Prireiks šimtų milijardų
Skaičiuojama, kad Europos persiginklavimui prireiks šimtų milijardų eurų. Tačiau ilgus metus neinvestuojant pakankamai į gynybą ir priklausant nuo JAV, Europos saugumui sustiprinti reikia ne tik pinigų. Pasak „Bloomberg“ kalbintų šaltinių, JAV teikiamos paramos – nuo logistikos ir žvalgybos iki ginklų sistemų – pakeitimas gali užtrukti ilgiau nei penkerius metus.
Tikslūs duomenys apie Europos pajėgumus ir atsargas yra kruopščiai saugomi. Tačiau užkulisiuose gynybos pareigūnai įspėja, kad, kai kuriais vertinimais, kraštutiniu atveju be JAV pagalbos regionui aviacinių raketų atsargų gali greitai pradėti trūkti. Amunicijos gali pritrūkti per kelias dienas, o priešlėktuvinė gynyba nesugebėtų užtikrinti pakankamos priedangos antžeminėms operacijoms.
Net 100 000 kovinio personalo ir technikų, galinčių dalyvauti šiuolaikiniame kare, trūkumas yra problema, kurią senstančiam žemynui ypač sunku išspręsti.
Europos saugumas buvo silpninamas dešimtmečius. Po geležinės uždangos griūties ir NATO plėtros į rytus praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, dauguma šalių pasinaudojo galimybe sumažinti karinius biudžetus.
Per pastaruosius 30 metų pagrindinės Europos NATO narės sumažino aktyvių karių skaičių beveik 50 proc. Trūksta ne tik kovinės parengties karių, bet ir vyresniųjų karininkų, planuotojų ir strategų.
Remiantis IISS duomenimis, daugiau nei dviejose dešimtyse šalių nuo Graikijos iki Islandijos, žemyno NATO narės turi apie 1,5 mln. aktyvaus karinio personalo. Palyginimui, vien Ukrainoje jų yra 730 000.
2024 m. pabaigoje Vokietijoje, kuri yra didžiausia Europos ekonomika, buvo šiek tiek daugiau nei 181 tūkst. karių – šiek tiek mažiau nei ankstesniais metais, nors karių skaičių reikia didinti.
Dėl to Prancūzija ir Jungtinė Karalystė, turinčios branduolinių ginklų, patiria spaudimą užtikrinti atgrasymo priemones. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį sakė, kad yra pasirengęs pradėti derybas dėl šalies branduolinių pajėgumų panaudojimo Europos sąjungininkams ginti.
„Rusija tikriausiai sugebės atkurti savo karinius pajėgumus per palyginti trumpą laiką“, – interviu Varšuvoje sakė Lenkijos gynybos ministro pavaduotojas Cezary Tomczyk. „Per trejus metus ji vėl gali tapti realia grėsme pasauliui“.
