Pašnekovų teigimu, Europos pareigūnai pripažino, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija greičiausiai išves dalį iš maždaug 80 tūkst. Europoje dislokuotų JAV karių, įskaitant kai kurias rytinio flango šalis, kurioms Rusija kelia didžiausią grėsmę.
Paprašytas pakomentuoti situaciją, NATO atstovas spaudai pareiškė, kad karių dislokavimo klausimas yra JAV reikalas.
Anot straipsnio, bet koks Baltųjų rūmų sprendimas išvesti karius ir ginkluotę iš Europos gali pakenkti intensyvioms NATO sąjungininkių pastangoms stiprinti galią atgrasyti Rusiją nuo galimos agresijos.
Šaltinių teigimu, kadangi dėl sukrėtimų, kuriuos D.Trumpas sukėlė Vašingtone, neveikia kai kurie įprasti komunikacijos kanalai, europiečiai baiminasi, jog jie nebus iš anksto įspėti apie tokius sprendimus ir vietoje to iš žiniasklaidos sužinos apie tūkstančių amerikiečių karių išvedimą.
Vienas Vokietijos diplomatas pažymėjo, kad tikėtasi, jog apie šį žingsnį bus pranešta anksčiau, pavyzdžiui, per viceprezidento J.D.Vance'o kalbą Miuncheno saugumo konferencijoje, kuri įvyko vasario mėn.
Kai praėjusią savaitę Aljanso būstinėje lankėsi JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir patvirtino Jungtinių Valstijų įsipareigojimus NATO, tačiau pridūrė, kad šalys narės turės skirti po 5 proc. BVP gynybai.
Pažymima, kad europiečiai bandė jį raminti, sakydami, jog prisiims didesnę savo gynybos naštą ir pažadėjo didinti karines išlaidas. Aukšto rango NATO diplomatai teigė, kad visos Aljanso narės sutinka, jog turi įvykti „naštos“ perskirstymas.
Tačiau Europa norėtų, kad jų partnerės JAV įsipareigotų iš anksto pranešti apie bet kokį karių išvedimą.
Pasak diplomatų, pagrindinė žinia Jungtinėms Valstijoms buvo ta, kad Europos sąjungininkams reikia laiko pasirengti sumažėjusiam JAV kariniam buvimui žemyne.
„Bet kokio JAV karių išvedimo greitis gali būti svarbus Europos pažeidžiamumo veiksnys. Žemynas tebėra labai priklausomas nuo Vašingtono karinio vadovavimo, o lyderiai stengiasi sparčiai plėtoti savo pajėgumus. Šias pastangas apsunkina gilūs nesutarimai Europos Sąjungoje dėl to, kaip finansuoti didėjančias karines išlaidas ir skatinti vangiai veikiantį Europos gynybos sektorių“, – rašo „Bloomberg“.
Dieną prieš tai „NBC News“ citavo šaltinius, kurie teigė, kad aukšto rango Pentagono pareigūnai svarsto pasiūlymą iš Rytų Europos išvesti iki 10 tūkst. karių. Nuogąstaujama, kad tai „gali sustiprinti“ Rusijos prezidento Vladimiro Putino pozicijas.
„Didelė klaida“
Panašu, kad sprendimas atitraukti dalį karių iš Europos atrodo patrauklus ne visiems politinio ir karybos lauko veikėjams Jungtinėse Valstijose.
Keli respublikonų kongresmenai ir JAV pajėgų Europoje vadas generolas Christopheris Cavoli pasisakė prieš karių, skirtų atgrasyti Rusiją, išvedimą iš Europos šalių.
Ch.Cavoli Atstovų rūmų Ginkluotųjų pajėgų komitetui pareiškė, kad jis „nuosekliai rekomendavo“ nekeisti kontingento dydžio.
„Mano patarimas – išlaikyti tokį patį karių skaičių, kokį turime dabar“, – pabrėžė jis.
Jam pritarė ir tokie respublikonai kaip komiteto pirmininkas Mike'as Rogersas, kuris sukritikavo galimybę mažinti JAV karinį buvimą Europoje, įskaitant JAV atsisakymą vadovauti NATO pajėgoms.
Politikas apkaltino „kai kuriuos Gynybos departamento darbuotojus“, kad šie bando sumažinti karines pajėgas Europoje ir taip pakenkti JAV nacionaliniam saugumui, pastebėjo „Politico“.
Kartu M.Rogersas pagyrė prezidentą D.Trumpą už griežtą reikalavimą, kad NATO sąjungininkės didintų išlaidas gynybai, ir siekį „sustabdyti kraujo liejimą“ Ukrainoje.
Kitas respublikonas Donas Baconas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl galimo karių skaičiaus mažinimo.
-
Trumpo administracijos smūgis NATO kariniam komitetui: atleido aukšto rango karininkę
-
NBC: Jungtinės Valstijos planuoja išvesti iki 10 tūkst. karių iš Rytų Europos
-
Kęstutis Budrys: Rusijai per „Zapad“ didinant karių skaičių regione, NATO turi reaguoti taip pat
-
Japonija sako norinti prisijungti prie NATO vadavietės Ukrainai remti
-
Atkreipė dėmesį į naują paskyrimą Pentagone: šis žmogus daug skeptiškesnis dėl NATO rytinio sparno valstybių
„Būtų didelė klaida dabar išvesti karius iš Europos, – pažymėjo jis. – Dabar laikas sulaikyti Rusiją, ir manau, kad karių išvedimas yra silpnumo ženklas“.
Praėjusią savaitę kalbėdamas Senato salėje Ch.Cavoli taip pat sakė, kad kita naujosios JAV administracijos idėja – atsisakyti vadovavimo NATO pajėgoms Europoje – „sukeltų problemų“.
