„Bloomberg“ išsakė tris karo pabaigos scenarijus, įskaitant ir idealųjį

Pirmasis iš jų yra pagrindinis ir, pasak agentūros analitikų, labiausiai tikėtinas. Jis numato, kad artimiausioje ateityje Rusijos okupuota teritorija lieka „užribyje“ ir de facto kontroliuojama jos. Galimi tam tikri teritorijų mainai, įskaitant Ukrainos gynybos pajėgų kontroliuojamą Rusijos Kursko srities dalį.

Pagal šį scenarijų Ukraina gautų tam tikras saugumo garantijas, o derybose daugiausia dėmesio būtų skiriama tam, kokio stiprumo jos būtų. Ukrainos įstojimas į NATO šiuo metu greičiausiai yra atmestas, todėl įsipareigojimų dėl šių garantijų laikymasis galiausiai priklausys nuo būsimų politinių lyderių sprendimų.

Kaip pažymi „Bloomberg“, jei Europa užmegs tvirtą ryšį su Baltaisiais rūmais, ji bandys įtikinti D.Trumpą išlaikyti paramą Ukrainai, kol ES galės stiprinti savo pajėgumus.

Antrasis scenarijus yra geriausias ir, kaip pažymi naujienų agentūra, idealus Kyjivui. Jį sudaro JAV ir Europa, kurios žada įsikišti, jei Rusija pažeis galimo susitarimo sąlygas. Tačiau tiesioginio konflikto su Maskva rizika kelia nerimą net kai kuriems karščiausiems Kyjivo sąjungininkams.

Vietoj to Kyjivo šalininkai galėtų pažadėti padidinti karinę pagalbą Ukrainai ir sugriežtinti sankcijas Rusijai. Jie taip pat galėtų remti Ukrainą plėtojant savo gynybos pramonę ir kariuomenę, kad ji taptų pagrindine atgrasymo nuo Rusijos priemone.

Pasak „Bloomberg“, tokiu atveju Ukrainai gali būti suteikta galimybė per ateinančius 10 metų įstoti į ES, o tai sustiprintų rytinį bloko flangą.

Trečiąjį scenarijų „Bloomberg“ apibūdino kaip blogiausią ir košmarišką scenarijų Kyjivui. Jo esmė ta, kad D.Trumpas gali prarasti susidomėjimą Ukrainos ateitimi dar prieš pasiekiant bet kokį susitarimą, o tai kelia pavojų nutraukti karinę ir finansinę pagalbą ir leisti Europai „susitvarkyti su problema“.

Agentūra įspėjo, kad net jei D.Trumpo bendravimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu lems taikos susitarimą, tai tik atitolins kitą etapą to, ką V.Putinas pavadino Rusijos ir NATO karu. Labiausiai tikėtinas taikinys būtų Baltijos šalys, kurias V.Putinas laiko Rusijos imperijos, kurią jis nori atkurti, dalimi, pabrėžė „Bloomberg“.

D.Trumpo pokalbiai telefonu su V.Putinu ir Ukrainos prezidentu V.Zelenskiu

Trečiadienį, vasario 12 d., JAV prezidentas D.Trumpas telefonu kalbėjosi su Rusijos vadovu V.Putinu.

Pasak D.Trumpo, jie susitarė nedelsiant pradėti derybas ir abipusius vizitus. D.Trumpas taip pat patikino, kad jis ir V.Putinas kartu „nori sustabdyti milijonus mirčių“.

Po pokalbio su V.Putinu D.Trumpas paskambino prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Jie aptarė galimybes pasiekti taiką, pasirengimą bendradarbiauti, taip pat Ukrainos ir JAV susitarimo dėl saugumo ir ekonominio bei išteklių bendradarbiavimo rengimą.

Tą pačią dieną Prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas sakė, kad V.Zelenskis ir D.Trumpas per pokalbį telefonu sutarė, kad pasibaigus karui iš karto pradės dirbti komandoje.

Kaip skelbia portalas „New Voice“, Kyjivo šalininkai buvo šokiruoti ir pasipiktinę D.Trumpo pokalbiu su V.Putinu. D.Trumpo planas palankus Kremliui ir gali būti „juoda diena Europai“, perspėjo Ukrainos sąjungininkai.

JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas pareiškė, jog sparti pažanga siekiant taikos ir derybos su V.Putinu nėra Ukrainos „išdavystė“.