Remiantis Vokietijos gynybos ministerijos parengta prezentacija, HX-2 bepiločiai orlaiviai turėjo problemų su pakilimu per ukrainiečių bandymus. Pristatyme teigiama, kad dronui trūko kai kurių deklaruojamų komponentų, reikalingų autonominiam valdymui.
Pasak trijų agentūros šaltinių, „Helsing“ dronai užstrigo netoli fronto, todėl nutrūko ryšys su operatoriais. Prezentacijoje pažymėta, kad bandymo metu pavyko paleisti tik 25 proc. dronų HX-2. Trys šaltiniai teigė, kad paleidimams įtakos turėjo mechaninės katapultos problemos.
„Helsing“ savo ruožtu neigia, kad per bandymus sėkmingai paleista tik ketvirtadalis bepiločių orlaivių. Bendrovės atstovas teigia, kad dronų tiekimo sutartyje nuo pat pradžių buvo nurodyta, kad „Helsing“ pirmiausia tieks HF-1 dronus, o vėliau pereis prie pažangesnių HX-2 dronų.
Jis taip pat pažymėjo, kad Ukrainos sandėliuose liko mažiau nei 40 proc. dronų HF-1, ir teigė, kad šie dronai yra nuolat naudojami.
Pasak „Bloomberg“, Vokietijos gynybos ministerijos atstovė spaudai teigė, kad ministerijos vadovybė neperžiūrėjo ir nepatvirtino ataskaitos apie dronų bandymus. Tuo pat metu Ukrainos gynybos ministerija pareiškė, kad nekomentuoja slaptos informacijos.
Agentūra „Bloomberg“ rašo, kad „Helsing“ pasirašė sutartį, pagal kurią iki 2024 m. Ukrainai tieks 4 000 kartu su viena Ukrainos bendrove pagamintų atakos bepiločių orlaivių.
