Pasak agentūros, JAV, Ukrainos ir Europos pareigūnai pradėjo svarstyti pasiūlymus dėl saugumo garantijų Ukrainai po karo pabaigos, nes Baltųjų rūmų pareigūnai sakė, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pasirengęs suteikti Kyjivui saugumo garantijas „panašias į 5 (NATO) straipsnį“.
Tačiau Rusijos vadovas viešai nepatvirtino, kad davė tokį įsipareigojimą savo viešnagės Aliaskoje metu, kai susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, jog Rusija turėtų turėti žodį Ukrainos saugumo klausimais, kuriuose taip pat gali dalyvauti Kinija.
Tačiau, kaip pažymi agentūra, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmetė Pekiną kaip potencialų taikos garantą.
Vėliau S.Lavrovas pakartojo šį reikalavimą ir priminė, kad Maskva palaikė Ukrainos pasiūlymą per derybas Stambule, paskelbtą dar 2022 m., dėl penkių nuolatinių Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narių – Jungtinių Valstijų, Rusijos, Kinijos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos – dalyvavimo saugumo garantijose.
„Rusija palaiko garantijas, paremtas kolektyvinio saugumo principu, remiantis nedalijamo saugumo principais. Bet kokia kita, bet kokia vienpusiška iniciatyva, žinoma, yra visiškai beviltiškas sumanymas“, – sakė S.Lavrovas.
Keli aukšto rango Europos pareigūnai ir diplomatai „Bloomberg" teigė, kad, jų manymu, S.Lavrovo komentarai buvo bandymas vilkinti procesą. Jie taip pat abejoja, ar V.Putinas yra pasirengęs sudaryti susitarimą.
Vienas Europos pareigūnas leidiniui sakė, kad S.Lavrovo atsisakymas suteikti saugumo garantijas sutrikdė derybas tarp Rusijos ir Jungtinių Valstijų.
Jis pridūrė, kad Kremlius gali bandyti įtikinti Baltuosius rūmus atsisakyti reikalavimų dėl saugumo garantijų Ukrainai bei perkelti susitikimą tarp V.Putino ir V.Zelenskio į žemesnio lygio pareigūnų lygmenį, siekiant išvengti naujų Jungtinių Valstijų sankcijų.
Straipsnyje pabrėžiama, kad Ukraina ir jos Europos sąjungininkai laiko patikimas saugumo garantijas pagrindiniu taikos susitarimo su Rusija elementu. Tai potencialiai leistų Kyjivui daryti kompromisus.
Dabar Europos politikai diskutuoja apie Italijos ministrės pirmininkės G.Meloni pasiūlytą planą, kuris numato, kad esant naujam Rusijos puolimui prieš Ukrainą ateityje, sąjungininkai privalo per 24 valandas suteikti karinės pagalbos Kyjivui.
Nurodoma, kad toks pasiūlymas siekia konkretizuoti kolektyvinės gynybos įsipareigojimus, panašiai kaip NATO, jei tuo metu Ukraina dar nebus šio aljanso nare.
Anksčiau S.Lavrovas pareiškė, kad Rusija nesutiks su Ukrainos saugumo garantijomis, kurios bus parengtos be Maskvos dalyvavimo.
„Mes negalime sutikti su tuo, kad dabar siūloma saugumo klausimus spręsti be Rusijos Federacijos. Tai nepavyks. (...) Esu įsitikinęs, kad Vakarai, visų pirma JAV, supranta, kad rimtai diskutuoti saugumo klausimus be Rusijos Federacijos dalyvavimo yra utopija, tai kelias į niekur“, – sakė S.Lavrovas.
