Taip yra todėl, kad laivai veža naftą, kuri nėra kilusi iš Rusijos.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ir jo slovakų sąjungininkas Robertas Fico pasinaudojo energetikos korta, kad blokuotų pagalbą Ukrainai, įskaitant naujausią 90 mlrd. dolerių paketą. Net jei V.Orbanas pralaimės balandžio mėn. rinkimus, R.Fico liks poste dar mažiausiai 18 mėnesių.
„V.Orbanas ir R.Fico argumentai tiesiog neturi jokios prasmės. Jie kelia pavojų savo šalių energetiniam saugumui, reikalaujant naftos tiekimo iš gamintojo, kuris kariauja su šalimi, per kurią transportuojama ta nafta“, – sakė buvęs Slovakijos ekonomikos ministras Karelas Hirmanas.
Nafta yra tik viena iš priežasčių, dėl kurių V.Orbanas palaiko priešiškus santykius su Ukraina ir ES. Šią savaitę Ukraina apkaltino Vengriją „įkaitų paėmimu“, kai Budapešte buvo sulaikyti septyni valstybinio banko darbuotojai.
Nepaisant politikos, Vengrijos naftos perdirbimo įmonė „Mol Nyrt.“ praėjusį mėnesį užsakė daugiau nei septynis tanklaivius. Vienas iš Libijos jau atplaukė į Kroatijos terminalą Krk saloje, o likusieji turėtų atplaukti per kelias dienas.
Tai reiškia, kad bendrovė užsakė daugiau nei 1 mln. tonų ne rusiškos naftos savo naftos perdirbimo gamykloms Vengrijoje ir Slovakijoje.
Remiantis „Bloomberg“ skaičiavimais, esant dabartinėms kainoms, užsakymų vertė siekia apie 650 mln. JAV dolerių. Tai yra apie 60 proc. daugiau nei rusiškos naftos rinkos kaina.
Be abejo, V.Orbanas savo silpnėjančioje kampanijoje siekė pasinaudoti karu Irane ir Ukrainoje, vadindamas save „saugiu“ pasirinkimu. Praėjusį mėnesį atliktos apklausos parodė, kad jis nuo savo pagrindinio konkurento atsilieka net 20 punktų.
Kroatijos vaidmuo kaip svarbaus žaidėjo yra susijęs su įtampa, kurią sukėlė karas Ukrainoje, ir V.Orbano desperatiška kova dėl perrinkimo po 16 metų valdžioje.
„Sunku suspėti su kai kurių Vengrijos politikų ir energetikos bendrovių vadovų šiais laikais pateikiamais pasiteisinimais, kodėl Rusijos nafta „privalo“ tekėti per Adrijos naftotiekį“, – sakė Kroatijos ekonomikos ministras Ante Susnjar. „Vieną dieną tai yra pajėgumas. Kitą dieną – tranzito mokesčiai. Trečią dieną – naftos perdirbimo gamyklų suderinamumas. Ketvirtą dieną – staigus persigalvojimas – dabar netikėtai pasitikima ES, kartu su dramatiškomis grėsmėmis.“
Jų naftos tiekimas iš Rusijos nutrūko sausio 27 d., kai Rusijos ataka sugadino per Ukrainą einančią naftotiekio infrastruktūrą. Tai privertė Vengriją ir Slovakiją pasinaudoti atsargomis ir ieškoti alternatyvių maršrutų, kuriuos jos vengė ir kritikavo daugelį metų.
Nuo to laiko jie kritikuoja Ukrainą už tai, kad ji delsia remontuoti dujotiekį arba neleidžia nepriklausomai vertinimo komandai apsilankyti ir pateikti ataskaitą apie padarytą žalą. Tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis laikosi savo pozicijos ir ketvirtadienį pareiškė, kad jis nėra suinteresuotas remontuoti dujotiekį, kuris teikia naudos Rusijai, o jo tautai atneša mirtį.
Tai iššaukė greitą V.Orbano reakciją, kuris savo reguliarioje penktadienio radijo kalboje pareiškė, kad jo šalis „sustabdys viską, kas svarbu Ukrainai, kol negausime ukrainiečių pritarimo naftos tranzitui“.
Briuselis paragino Kyjivą atkurti srautą, sakydamas, kad tai yra sąlyga, norint atblokuoti pagalbą Kyjivui.
Ši situacija gali trukti savaites, jei ne mėnesius, ir gali nepasikeisti net jei V.Orbano varžovas Peteris Magyaras laimės rinkimus. Iki šiol jis buvo atsargus, kad nepasakytų griežtų komentarų ar nepaskelbtų politikos, kuri keltų abejonių dėl jo šalies priklausomybės nuo Rusijos naftos, bijodamas, kad tai suteiktų V.Orbanui rinkiminę amuniciją. Kol kas jo partija siūlo tik laipsnišką perėjimą nuo Rusijos energijos, kuris baigtųsi 2035 m.
Slovakijoje premjero oponentai yra pasirengę sumažinti priklausomybę nuo Rusijos ir veikti pagal ES tikslus. Šios priemonės apima maksimalų diversifikavimą, kurį užtikrina pagerėję santykiai su Kroatija, nes bet koks bendradarbiavimas su Rusija būtų įmanomas tik tuo atveju, jei jis atitiktų taikos susitarimą, kai karas baigsis, sakė K.Hirmanas.
Kroatija, kuri jau daugelį metų turi sudėtingus santykius su V.Orbanu, pareiškė, kad jos dujotiekis yra pasirengęs tapti pagrindiniu dujotiekiu, tieksiančiu naftą į Vengriją.
„Jis galėtų būti pagrindinis dujotiekis tiek Vengrijai, tiek Slovakijai“, nepaisant jų teiginių, kad dujotiekis yra nepatikimas ir turėtų būti tik papildomas šaltinis, sakė Kroatijos ministras pirmininkas Andrej Plenkovic.
„Norėčiau perduoti žinią abiejų šalių visuomenei, kad „Janaf“ gali užtikrinti jų naftos tiekimą“, – sakė jis.
