Vašingtonas „nusiplauna rankas“
Po dviejų valandų pokalbio su Rusijos vadovu D.Trumpas socialiniuose tinkluose pareiškė, kad Ukraina ir Rusija „nedelsdamos pradės derybas“ dėl ugnies nutraukimo, tačiau Vašingtonas, galbūt, jose nedalyvaus.
Nebuvo nė žodžio apie sankcijas, aiškų grafiką ar spaudimą V.Putinui.
Nors po pokalbio D.Trumpas kreipėsi į Europos lyderius, daugelis jau nusivylė jo nenuoseklumu. Po mėnesius trukusių bergždžių pastangų priversti Maskvą sudaryti taiką, Europos sostinėse auga susirūpinimas, kad Jungtinės Valstijos tiesiog „nusiplauna rankas“.
Vienas aukšto rango Europos pareigūnas, pageidavęs likti anonimu, „Bloomberg“ sakė, kad „lyderiai bijo, jog D.Trumpas atsisako diplomatinių pastangų“.
Kitas patvirtino jo žodžius, teigdamas, kad D.Trumpas aiškiai leido suprasti, jog neketina daryti spaudimo Maskvai naujomis sankcijomis ir „atsisako savo pasiūlymo dėl ugnies nutraukimo“. Pasak šaltinio, nei Kyjivas, nei sąjungininkai Europos Sąjungoje nepritaria tiesioginių derybų tarp Ukrainos ir Rusijos idėjai.
„Šiandien susidaro įspūdis, kad grįžtame prie daug ilgesnio scenarijaus, pagal kurį V.Putinas sau ir savo kariams laimi daugiau laiko, – mano Kristina Berzina, Vokietijos Maršalo fondo „Geostrategija Šiaurė“ programos vadovė. – V.Putinas gavo daugiau galimybių, o ugnies nutraukimas ir susitarimas atrodo vis tolimesni“.
Vėliau pirmadienį D.Trumpas padarė prieštaringą pareiškimą: nors JAV nepasitraukia iš derybų, jis svarsto tokį variantą, pridurdamas, kad yra „tam tikra riba“, kurią konkretizuoti jis atsisakė. JAV vadovas neatmetė naujų sankcijų Rusijai ar papildomų ginklų tiekimo Ukrainai, bet leido suprasti, kad neskuba to daryti.
„Manau, kad kažkas įvyks, o jei ne, aš tiesiog pasitrauksiu, ir jie turės tęsti“, – pareiškė D.Trumpas Baltuosiuose rūmuose.
Jokio proveržio
„Bloomberg Economics“ analitikai pažymėjo, kad, nors D.Trumpas pokalbį su V.Putinu pavadino „puikiu“, „šis pokalbis neatnešė jokio pastebimo proveržio Ukrainos klausimu“.
„Lieka neaišku, ar tai signalizuoja apie tikrą Kremliaus pozicijos pasikeitimą, ar apie pastangų vilkinti derybas tęsimą... pirmasis variantas mažiau tikėtinas nei antrasis“, – sakė ekspertas Aleksas Kokčarovas.
Toks neapibrėžtumas tik sustiprina vidaus politinį spaudimą D.Trumpui, kuris pažadėjo užbaigti karą Europoje ir stabilizuoti Artimuosius Rytus, bet dabar susiduria su realybe, paneigiančia jo rinkiminę retoriką.
Ankstesni prezidento pareiškimai buvo žymiai ryžtingesni. Praėjusią savaitę jis sakė: „Nieko nebus, kol mes su V.Putinu nesusitiksime“, ir pabrėžė JAV pasiryžimą siekti taikos. D.Trumpas netgi užsiminė, kad yra pasirengęs pakeisti savo kelionės į Artimuosius Rytus maršrutą, kad galėtų susitikti su V.Putinu Stambule. Tačiau į šias derybas Rusija atsiuntė žemo rango delegaciją, o pats D.Trumpas neatvyko.
Susitarimas buvo pasiektas tik dėl belaisvių mainų – be jokio pažangos platesniame taikos proceso kontekste.
Volodymyras Zelenskis, kuris parėmė D.Trumpo idėją dėl ugnies nutraukimo nedelsiant, pokalbiuose su JAV prezidentu prieš ir po skambučio V.Putinui pabrėžė: jei Rusija nenutrauks ugnies, sankcijos turi būti sugriežtintos.
Tačiau D.Trumpas atsakė dviprasmiškai, be kita ko, pareikšdamas, kad V.Zelenskis – „ne lengviausias žmogus bendrauti“.
V.Putino tikslai nepasikeitė
Savo ruožtu Kremliaus vadovas V.Putinas, komentuodamas derybas, žurnalistams Sočyje sakė, kad pokalbis buvo „atviras“ ir „labai naudingas“. Jo teigimu, šalys susitarė dirbti prie memorandumo su Ukraina dėl galimo taikos susitarimo. Detalių nepateikė, bet pakartojo savo pagrindinę tezę: „Svarbiausia mums – pašalinti šios krizės priežastis“.
Marija Snegova iš Strateginių ir tarptautinių tyrimų centro aiškina, kad V.Putino supratimu tai – „pačios Ukrainos valstybės egzistavimas dabartine forma“.
„Retoriškai Rusija save pristato kaip atvirą deryboms ir viešai sveikina JAV pastangas, siekdama išvengti JAV vyriausybės nepasitenkinimo. Tačiau praktikoje ji tvirtai laikosi savo pradinės pozicijos“, – paaiškino ji.
„Bloomberg“ atkreipė dėmesį, kad dar viena netikėta naujiena buvo D.Trumpo pareiškimas, kad Vatikanas gali tapti derybų vieta. Į klausimą, ar naujai išrinktas popiežius Leonas XIV galės padėti išspręsti konfliktą, D.Trumpas atsakė: „Taip“. Lygiai taip pat jis atsakė į klausimą, ar tiki, kad V.Putinas nori taikos.
Nepaisant to, JAV turi įtakos svertų, jei prezidentas nuspręstų juos panaudoti, įvertino Johnas Herbstas, buvęs ambasadorius Kyjive ir „Atlanto tarybos" Eurazijos centro vadovas. Jo teigimu, Vašingtonas galėtų „atidaryti vamzdyną dideliems kariniams tiekimams į Ukrainą“ ir įvesti naujas sankcijas.
-
„Su Zelenskiu nelengva“: po pokalbio su Putinu Trumpas nukreipė strėles į Ukrainą
-
„Trukt už vadžių, vėl iš pradžių“: ekspertai paaiškino, kodėl Ukrainos ir Rusijos derybos kol kas neįmanomos
-
Kinija sako remianti tiesiogines Rusijos ir Ukrainos derybas dėl karo užbaigimo
-
Ukraina ir Europa pajuto, kad Trumpas paliko jas vienas su Putinu
-
Premjeras po JAV ir Rusijos pokalbio sako, kad didžiausią atsakomybę padėti Ukrainai turi Europa
-
„The Economist“: dėl keisto nenoro spausti Putiną Trumpas netrukus atrodys „silpnas ir kvailas“
Kongresas, atrodo, yra pasirengęs tokiam scenarijui. Prieš pokalbį su V.Putinu senatorius Lindsey Grahamas paragino įvesti naujas sankcijas prieš Rusiją, o daugumos lyderis Johnas Thune'as pirmadienį patvirtino: „Senatas turi sankcijų prieš Rusiją įstatymo projektą, kuris yra parengtas svarstymui. Jei Baltieji rūmai nuspręs, kad reikia griežtesnių sankcijų, mes esame tam pasirengę“.
