Pasak straipsnio, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įgyja vis daugiau sąjungininkų Europoje, ir tai vyksta netinkamu Ukrainai metu.
„Bloomberg“ priminė, kad Slovakija buvo viena pirmųjų NATO šalių, suteikusių karinę pagalbą Ukrainai, o šalies gynybos ministras Jaroslavas Nagy dėl to sulaukė opozicijos jėgų kritikos.
Tačiau jis visiškai nesitikėjo, kad bus tiriamas dėl piktnaudžiavimo valdžia, kyšių ėmimo ir valstybės išdavystės.
Praėjus kiek daugiau nei metams po to, kai ministras pirmininkas Robertas Fico grįžo į postą, buvęs gynybos ministras yra penkių baudžiamųjų bylų ir Vidaus reikalų ministerijos tyrimo objektas.
„Tai grynai politinis teismo procesas, – sakė jis interviu Bratislavoje, svarstydamas apie galimą kalėjimo bausmę. – Tačiau tai manęs nepalauš“.
Anot „Bloomberg“, situacija, kurioje atsidūrė J.Nagy, leidžia suprasti, kaip vienos žemyno dalies lyderiai ima griauti vienybę su Europos Sąjunga ir NATO ir siūlosi tapti patogiais V.Putino sąjungininkais.
„Nacionalistinės tendencijos tokiose šalyse kaip Slovakija, Austrija ir Kroatija, taip pat Vengrija verčia abejoti parama Ukrainai“, – teigia žurnalistai, pabrėždami, kad tuo pat metu Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis atsidūrė sudėtingoje padėtyje po D.Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus.
Slovakijos ministras pirmininkas R.Fico, 2024 m. gruodį nuskridęs į Maskvą susitikti su V.Putinu ir aptarti dujų tiekimo, pademonstravo, kaip greitai viskas gali pasikeisti. Dabar Slovakija nebėra ištikima Ukrainos sąjungininkė, o Kremliaus naratyvus kartojanti šalis, atkreipė dėmesį „Bloomberg“.
R.Fico taip pat ištikimai remia Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną, kuris, be kita ko, nuosekliai ragino panaikinti sankcijas Rusijai.
„V.Orbanas nebėra vienišas“, – agentūra „Bloomberg“ citavo „Policy Solutions" politikos analitiką Gaborą Gyorį.
Ekspertas įsitikinęs, kad ES vis dažniau atsidurs aklavietėje, nes jai taps labai sudėtinga įveikti nacionalistų nepritarimą.
Pavyzdžiui, Austrija yra pasirengusi paskirti pirmąjį kraštutinių dešiniųjų kanclerį nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, o Kroatijoje rinkėjai didele balsų dauguma perrinko prezidentą Zoraną Milanovičių, kuris priešinosi karinei pagalbai Kyjivui, vetavo Ukrainos karininkų mokymus ir kritikavo NATO plėtrą kaip „labai amoralią“.
Straipsnyje įspėjama, kad pavojus gresia ir kitoms vyriausybėms, kurios buvo patikimos Vakarų partnerės dėl bendros kovos už Ukrainą. Tarp jų – Slovėnija, Čekija, Bulgarija ir Rumunija.
Tačiau šį mėnesį regioniniai pokyčiai aiškiausiai matomi Slovakijoje, kur R.Fico iškėlė, o vėliau atmetė ateities už ES ir NATO ribų galimybę, sakydamas, kad šios institucijos rizikuoja atsidurti „istorijos vadovėliuose“.
Analitikai įvertino, kad vis griežtėjanti R.Fico retorika atspindi gilesnę ES problemą, nes vis daugiau pareigūnų gina Rusijos interesus, o ne vieningą Europos Sąjungą.
Politikos analitikas Grigorijus Mesežnikovas sakė, kad tokios šalys „tapo Trojos arkliu“ ir priima Rusijai palankius sprendimus, kurie gali būti „visiškai pražūtingi Europos Sąjungai“.
Sausio 28 d. Ukrainos vadovas V.Zelenskis pareiškė, kad R.Fico sprendimas pasirinkti agresorę Rusiją, o ne Ameriką ir kitas sąjungininkes, kurios gali tiekti jo šaliai dujas komercinėmis sąlygomis, yra jo klaida.
„Jis renkasi Maskvą, o ne Ameriką ir kitus partnerius, kurie gali tiekti jo šaliai dujas komercinėmis sąlygomis. Tai yra jo klaida. Visi Europoje turi būti toliaregiški ir plėtoti santykius, kurie stiprina mūsų tautas“, – pažymėjo V.Zelenskis.
