Tai, kad V.Putinui nepavyko išstumti Ukrainos kariuomenės iš Rusijos teritorijos, gali įgyti papildomos reikšmės, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia susitarimo dėl karo pabaigos, rašo „Bloomberg“ naujienų tarnyba.
Nors Rusijos kariai ir toliau palaipsniui žengia į priekį mūšio lauke Rytų Ukrainoje, Kyjivas pasilieka derybinį kozirį Kurske dėl galimų teritorijos mainų per bet kokias derybas.
Pirmoji nuo Antrojo pasaulinio karo laikų užsienio kariuomenės įvykdyta Rusijos teritorijos okupacija yra asmeninė nesėkmė V.Putinui, kurio įvaizdis šalies viduje grindžiamas tuo, kad jis yra stiprus valdovas, ginantis tautos interesus.
Kremlius stengėsi sumenkinti krizę nuo tada, kai rugpjūčio 6 d. Ukrainos pajėgos peržengė sieną ir sparčiai žengė pirmyn, užimdamos net 1 250 kvadratinių kilometrų teritoriją, įskaitant Sudžos miestą ir dešimtis kaimų.
Rusijos pajėgos iki šiol atgavo tik apie pusę teritorijos, net ir padedant tūkstančiams į regioną atsiųstų Šiaurės Korėjos karių. Vakarų vertinimais, į Kurską buvo perkelta apie 11 000 Šiaurės Korėjos karių, kurie patyrė iki 4 000 nuostolių.
„Apskritai karinių operacijų efektyvumas yra mažesnis, nei tikėtasi, – žurnalistams sakė Sankt Peterburgo politikos fondo vadovas Michailas Vinogradovas. – Sistema nebuvo itin pasirengusi – nei teritorijos praradimui, nei tam, kad viskas užsitęs“.
Ukrainiečių įsiveržimas į maždaug 1 mln. gyventojų turintį regioną, kuris yra maždaug Belgijos dydžio, rusams buvo šokas, priartinęs V.Putino pradėto karo pasekmes prie jų namų slenksčio.
-
Danija taikosi į Rusijos „šešėlinį laivyną“: griežtina patikrinimus
-
Paaiškėjo, kuo Šiaurės Korėjai naudingas karas Ukrainoje
-
Kyjivas: per Kursko operaciją į nelaisvę paimti 909 Rusijos kariai
-
Prancūzija pristatė pirmąją naikintuvų „Mirage-2000“ siuntą Ukrainai
-
Per Ukrainos drono ataką Rusijos pasienio kaime žuvo 3 žmonės, sako gubernatorius
-
D.Trumpo pasiuntinys Ukrainai: kitą savaitę nesužinosite apie JAV planą karui užbaigti
Tai „labai svarbi operacija, ir jūs pamatysite, kai pasieksime diplomatinį karo sprendimą“, trečiadienį Kyjive žurnalistams pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Padėtis Kurske yra „stabili“ ir Rusija „artimiausiu metu negalės mūsų išstumti iš šios teritorijos“, kalbėjo jis.
Rusijos pareigūnams paskaičiavus, kad Kursko srityje dėl kovų buvo perkelta apie 150 000 žmonių, kyla nepasitenkinimas, kad valstybė nesugebėjo apsaugoti gyventojų. Šimtai žmonių sausio mėn. susirinko į mitingus Kursko srities sostinėje, skųsdamiesi, kad pareigūnai daro per mažai, kad apgyvendintų perkeltuosius asmenis arba padėtų jiems surasti dingusius giminaičius.
„Mūsų šalyje vyksta karas, o valstybė pasirodė tam visiškai nepasirengusi, pradedant įtvirtinimais ir baigiant būsto sertifikatais“, – aiškino Vladimiras Sinelnikovas, Kursko aktyvistas ir savanoris, ieškantis dingusių žmonių Ukrainos okupuotose teritorijose.
„Tokio masinio persikėlimo Kursko srityje dar nėra buvę, taip pat ir per Didįjį Tėvynės karą“, – sakė jis sausio 24 d. interviu, vartodamas rusišką Antrojo pasaulinio karo pavadinimą.
Kremlius Kurską laiko „regionine, o ne nacionaline problema“, sakė Londone įsikūrusio tyrimų centro „Chatham House“ konsultantas Nikolajus Petrovas.
„Tai reiškia, kad nėra kur skubėti“, – pridūrė jis.
Gruodžio mėn. vykusioje metinėje spaudos konferencijoje ir skambučių laidoje V.Putinas, vieno Kursko gyventojo paklaustas, kiek laiko prireiks Rusijai išstumti Ukrainos karius, atsakė: „Negaliu ir nenoriu nurodyti konkrečios datos“.
Tai gali slėgti V.Putiną, nes D.Trumpas spaudžia jį „susitarti“ dėl karo pabaigos ir grasina „didelėmis“ naujomis sankcijomis, jei jis atsisakys tai padaryti, pastebėjo „Bloomberg“.
V.Putinas „turi nustatyti prioritetus, nes jo pajėgos yra išsekusios“, ir atrodo, kad jis daugiau dėmesio skiria laimėjimams Ukrainoje, o ne teritorijos Kursko srityje susigrąžinimui, įvertino Londone įsikūrusios strateginės žvalgybos bendrovės „Prism“ vyresnysis analitikas Bota Iliyasas.
Po gyventojų protestų dėl nepakankamos pagalbos V.Putinas gruodžio mėn. atleido Kursko srities gubernatorių ir pakeitė jį Rusijos Valstybės Dūmos įstatymų leidėju Aleksandru Kinšteinu, sakydamas, kad „dabar ten reikalingas krizių valdymas“.
Vietos pareigūnai teigia, kad dingo apie 2 000 civilių gyventojų, nors kai kurie gyventojai tikina, jog jų yra daugiau nei 3 000. Kursko miesto nekilnojamojo turto agentė Liubov Prilutskaja teigė, kad tą dieną, kai prasidėjo įsiveržimas, ji paskambino netoli Sudžos gyvenantiems tėvams ir liepė jiems bėgti.
„Nuo to laiko iš jų negirdėjau nė žodžio“, – nuogąstavo ji.
