Nacionalinio kosminių tyrimų instituto (INPE) palydovai užfiksavo, jog šiemet Amazonės miškuose kilo iki 84 proc. daugiau gaisrų nei tuo pačiu metu praėjusiais metais ir buvo dvigubai daugiau miškų gaisrų nei 2013 metais.
Naujienų agentūra „Reuters“ nurodo, kad šiemet Amazonėje užfiksuota per 73 tūkst. gaisrų. Nuo praėjusios savaitės ketvirtadienio kilo net 9 tūkst. naujų gaisrų.
Amazonės miškų gaisrai matomi ir iš kosmoso – NASA užfiksuotose nuotraukose.
Didžiausi pasaulyje Amazonės atogrąžų miškai yra gyvybiškai svarbūs ir sulėtinantys globalinio atšilimo tempą.
Amazonės miškuose yra įsikūrę maždaug milijonas vietinių gyventojų, juose taip pat auga per tris milijonus augalų ir gyvūnų rūšių.
Aplinkosaugininkai dėl sunkios Amazonės miškų padėties kaltina Brazilijos prezidentą Jairą Bolsonaro, kuris yra klimato kaitos skeptikas. Jų tvirtinimu, būtent prezidentas miškininkus ir ūkininkus paskatino iškirsti ištisas miškų teritorijas ir tose vietose palikti pliką žemę.
Mokslininkai tvirtina, kad nuo pat sausio mėnesio, J.Bolsonarui pradėjus eiti pareigas miškų nykimas ėmė spartėti.
JAV kosmoso agentūros NASA atstovai nurodė, kad gaisrų Amazonės baseine skaičius šiemet buvo truputį aukščiau nei vidurkis. Agentūros duomenys atskleidė, kad gaisrų padaugėjo Amazonės ir Rondonijos valstijose, bet jų sumažėjo Mato Groso ir Paros valstijose.
Rugpjūčio pradžioje INPE vadovas Ricardo Galvao buvo atleistas iš pareigų dėl nesutarimų su J.Bolsonaro Amazonės miškų kirtimo klausimu. Šis atleidimas sustiprino aplinkosauginių organizacijų kritiką prezidentui.
Prieš atleisdamas R.Galvao, prezidentas pareiškė, jog instituto direktorius „tarnavo kai kurioms NVO“.
Praėjusiais metais vykusiuose rinkimuose J.Bolsonaro sulaukė įtakingo žemės ūkio lobisto paramos.
Anksčiau prezidentas yra svarstęs galimybę atverti saugomas atogrąžų miškų teritorijas žemės ūkiui – ši mintis sulaukė daug prieštaringų vertinimų, atsižvelgiant į dabartinį miškų naikinimo lygį.
