Sekite 15min Google
Tačiau jo varžovas Flavio Bolsonaro atsisakė pripažinti pralaimėjimą ir pareiškė sieksiantis anuliuoti balsavimo rezultatus.
L. I. Lulai da Silvai laimėjus, Brazilija atlaikė konservatorių bangą, dėl kurios daugelis šalių – pavyzdžiui, Argentina, Čilė, Kolumbija ir Peru – pasuko į dešinę, remiamos JAV prezidento Donaldo Trumpo.
Kairiųjų ikona, kuriam antradienį sukanka 81-eri, paneigė prognozes ir iškovojo beprecedentę ketvirtąją kadenciją.
Remiantis oficialiais rezultatais, jis surinko 51,8 proc. balsų, o F. Bolsonaro – 48,2 proc. L. I. Lula da Silva surinko maždaug 4,4 mln. balsų daugiau.
Senatorius F. Bolsonaro yra buvusio kraštutinių dešiniųjų prezidento Jairo Bolsonaro sūnus. J.Bolsonaro atlieka 27 metų laisvės atėmimo bausmę už bandymą įvykdyti perversmą po to, kai 2022-aisiais per praėjusius šalies rinkimus jis nusileido L. I. Lulai da Silvai.
Sekmadienio balsavimą lydėjo sumaištis, Aukščiausiajam Teismui dviem valandomis pratęsus balsavimą, nors kai kurios rinkimų apylinkės jau buvo užsidariusios.
Šis sprendimas priimtas L. I. Lulos da Silvos prašymu, pasiskundus, kad įvairiuose miestuose iš maršrutų buvo atšaukti autobusai, taip užkertant kelią piliečiams balsuoti.
F. Bolsonaro taip pat prašė pratęsti balsavimą kai kuriuose regionuose dėl smarkių liūčių, tačiau teismo sprendimą pavadino „nepriimtinu ir nešvariu triuku“.
„Neįmanoma pripažinti rezultatų. Reikalausiu anuliuoti šiuos rinkimus“, – akmeniniu veidu per trumpą kalbą Brazilijoje sakė jis.
Nuo pat 1989-ųjų, kai pasibaigus karinei diktatūrai šalyje įvyko pirmieji tiesioginiai rinkimai, nė vienas pirmajame ture pralaimėjęs kandidatas Brazilijoje nešventė pergalės antrajame ture.
„Žmonės ėjo balsuoti, nes mums pavyko juos įtikinti, kad balsavimas buvo labai svarbus siekiant užtikrinti demokratiją šalyje“, – pirmuosiuose komentaruose po pergalės sakė L. I. Lula da Silva.
Rio de Žaneire aidėjo fejerverkai ir vuvuzelos, o tūkstančiai raudonai – L. I. Lulos da Silvos Darbininkų partijos spalva – apsirengusių žmonių plūdo į San Paulo gatves švęsti.
L. I. Lulos da Silvos kova
Po pralaimėjimo pirmajame ture kairieji ėmėsi veiksmų, rengdami masinius mitingus su šūkiu „Bolsonaro – niekada daugiau“ ir atnaujindami savo strategiją socialiniuose tinkluose.
Nedalyvavusių rinkimuose rinkėjų dalis, palyginti su pirmuoju turu, sumažėjo nuo 21 proc. iki 19 procentų.
42 metų teisininkas Julio Canelo, šventęs Rio de Žaneire, pasidžiaugė „viso demokratinio spektro“ pergale.
„Tai buvo žmonių mobilizavimosi gatvėse ir internete rezultatas“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Į aršią kovą socialiniuose tinkluose buvo įtraukta „Meta“, valdanti „WhatsApp“, „Facebook“ ir „Instagram“, kurią L. I. Lulos da Silvos kampanijos atstovai apkaltino palankumu jo varžovui pasitelkiant „algoritmų manipuliacijas“.
„Meta“ tai paneigė, tačiau pripažino, kad dalis L. I. Lulos da Silvos kampanijos reklamų buvo klaidingai deaktyvuotos dėl techninių klaidų.
„Turėsime jas reglamentuoti“, – apie socialinių tinklų įmones po pergalės sakė L. I. Lula da Silva.
Skandalų ir purvo svaidymo aptemdyta įtempta kampanija apnuogino gilius nesutarimus, kamavusius Braziliją pastarąjį dešimtmetį.
Į dvi dalis suskilusi šalis
L. I. Lula da Silva pradeda ketvirtąją kadenciją, nors beveik pusė tautos jį atmetė, trokšdama pokyčių.
Iš skurdo iškilęs politikas prezidentu tapo 2003-iaisiais ir buvo perrinktas 2006 metais.
L. I. Lula da Silva dramatiškai grįžo į postą 2022-ųjų rinkimuose po korupcijos skandalo, dėl kurio daugiau nei 18 mėnesių praleido įkalintas.
Kaltinimai vėliau buvo panaikinti procedūriniais pagrindais.
Per savo trečiąją kadenciją L. I. Lula da Silva suvaldė infliacijos ir nedarbo rodiklius bei padėjo milijonams išbristi iš bado, tačiau daugelis rinkėjų buvo nusivylę aukštomis pragyvenimo išlaidomis ir nusikalstamumu.
45 metų F. Bolsonaro save pristatė kaip nuosaikesnį ir linksmesnį nei jo tėvas bei sugebėjo sutelkti tiek konservatorius, tiek mažiau ideologiškus, naujovių norinčius rinkėjus.
„Esame gilioje duobėje, padėtis baisi. Žmonės vos išgali pavalgyti – apie mėsos pirkimą net negali būti kalbos“, – sakė 68 metų pensininkė Tereza Cristina Ramos, balsavusi Rio de Žaneire.
L. I. Lula da Silva jau dabar yra vienas vyriausių pasaulio lyderių, o 2030 metais, pasibaigus naujajai kadencijai, jis bus sulaukęs 85-erių.
Jis taip pat susidurs su priešišku Kongresu, kuriame dominuoja dešinieji.
L. I. Lulos da Silvos kampanija rėmėsi suverenumo tema D. Trumpo JAV daromo komercinio ir diplomatinio spaudimo akivaizdoje.
„Ši šalis nesutiks būti kieno nors užnugariu“, – sekmadienį teigė jis.
Sveikinimus L. I. Lulai da Silvai perdavė Čilės kraštutinių dešiniųjų prezidentas Jose Antonio Kastas ir Ekvadoro dešiniųjų pažiūrų vadovas Danielis Noboa – abu artimi D. Trumpo sąjungininkai.
Meksikos kairiųjų pažiūrų prezidentė Claudia Sheinbaum socialiniame tinkle „X“ parašė: „Tegyvuoja demokratija, Brazilijos žmonės laimėjo.“
