Tokią nuomonę Kyjivo tarptautiniame ekonomikos forume išsakė Ukrainos karinės žvalgybos (GUR) vadovas Kyrylo Budanovas, skelbia portalas „Unian“.
„Kodėl tai vyksta – atsakymas logiškas, pernelyg dideli nuostoliai. Juos reikia kažkuo kompensuoti. Jie nuolat kelia vienkartines išmokas. Bet kai jie imasi tokių žingsnių – akivaizdu, kad tai nepadengia to, ką jie nori gauti“, – sakė K.Budanovas.
Jis pažymėjo, kad maždaug prieš metus jo buvo paklausta apie Rusijos ateitį. Ir tada jis pažymėjo, kad Maskva turi pakankamai išteklių – tiek žmogiškųjų, tiek techninių – iki 2025 m. vasaros, o po to esą prasidės problemos.
„Tai nereiškia, kad tai juos pribaigs. Tačiau kils problemų, ir jiems teks rinktis – pristabdyti arba skelbti mobilizaciją. Dabar žengtas pirmas žingsnis, viskas vyksta nuspėjamai. Problema tik ta, kad visa tai vyksta“, – pridūrė K.Budanovas.
Ekspertas – apie tai, ką reiškia rezervistų šaukimas
Rusijos vyriausybė patvirtino įstatymo projektą, leidžiantį panaudoti rezervines pajėgas misijoms už šalies ribų ginkluotų konfliktų metu, pirmadienį pranešė portalas „Defense Express“.
Leidinys pažymi, kad toks karių įtraukimas į ginkluotąsias pajėgas būtų galimas be mobilizacijos ir taikos metu, o ne tik karo metu, kaip yra dabar.
Analitikai prognozuoja, kad dokumentas greitai praeis visus balsavimus Rusijos parlamente ir netrukus įsigalios. Nurodoma, kad, priklausomai nuo poreikio, toks sprendimas gali būti oficialiai priimtas per kelias dienas.
Ką apima terminas „rezervistai“?
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys nusprendė patikslinti pasklidusią informaciją apie sprendimą siųsti rusų rezervistus dalyvauti karo veiksmuose.
Jis atkreipė dėmesį, ką apima terminas „rezervistai“, ir sakė, kad dalis jų gali būti panaudoti ne tik kare Ukrainoje, bet ir Sirijoje.
„Kalba eina ne apie visus rezervistus, o apie nedidelę jų dalį, kurie būdami atsargoje sudaro specialų 3 metų kontraktą (kitas kontraktas gali būti sudarytas iki 5 metų, arba bet kokiam trumpesniam laikotarpiui) ir įsipareigoja pašaukti karinio komisariato atvykti į mokymus, tačiau taikos metu vykdyti su gynyba susijusias užduotis, dalyvauti kontrateroristinėse operacijose ar kituose veiksmuose Rusijos teritorijoje arba užsienio valstybėse. Tą galėjo daryti tik vykdant mobilizaciją arba prasidėjus karui. Kaip žinome, Rusija oficialiai nekariauja, nes tai leidžia išvengti kai kurių tarptautinių susitarimų ir vidaus teisės aktų reikalavimų.
Dabartinis įstatymo pakeitimas leidžia juos pašaukti ir pasiųsti bet kada ir bet kur – ne tik į Ukrainą. Nenustebčiau, jeigu šis pakeitimas padarytas ne tik dėl Ukrainos, bet ir dėl šių rezervistų poreikio užsienio bazėse – pvz., Sirijoje, kur esančias karines bazes žadama plėsti“, – sakė analitikas.
Pasak jo, kontraktas dažniausiai sudaromas su ne šiaip sau atsargos kariais, o su turinčiais reikalingiausias karines specialybes ir patirtį, ne tik su Rusijos ginkluotųjų pajėgų, bet ir su karinės žvalgybos bei Federalinio saugumo tarnybos atsargos kariais ir karininkais.
„Nežinoma, koks tokių kontraktus pasirašiusių rezervistų skaičius, bet jis neturėtų būti didelis, ir labai abejoju, kad net permesti į frontą Ukrainoje jie čia kaip nors stipriai padidintų karių skaičių“, – pastebėjo ekspertas.
