Interviu laikraščiui „The Telegraph“ P.Sandersas sakė, kad britai turi pripažinti, jog karas su Vladimiru Putinu iki 2030 m. yra „reali galimybė“.
„Jei Rusija nutrauks karinius veiksmus Ukrainoje, per kelis mėnesius ji galės surengti ribotą puolimą prieš NATO narę, kurią mes turėsime pareiga remti, ir tai įvyks iki 2030 m.“, – sakė jis.
Buvęs Britanijos kariuomenės vadas pabrėžė, kad reikia statyti slėptuves civiliams ir požemines karines vadavietes, kad būtų pasirengta puolimui, ir kaip pavyzdį, kuriuo Jungtinė Karalystė turėtų pasimokyti, pateikė Suomiją.
„Suomija turi slėptuves 4,5 mln. žmonių. Ji gali išlikti kaip vyriausybė ir visuomenė, patirdama tiesioginius Rusijos raketų ir oro smūgius. Mes to neturime“, – pabrėžė P.Sandersas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į britų kariuomenės mažinimo pavojų.
„Britų kariuomenė šiuo metu yra per maža, kad išgyventų daugiau nei pirmuosius kelis intensyvių kovų mėnesius, ir mums reikės daugiau“, – sakė jis.
Tuo pačiu metu generolas pabrėžė, kad „norinčiųjų koalicija“ jau dabar turėtų siųsti karinį personalą į Ukrainą mokyti Ukrainos kariuomenę „Manau, kad mes turėtume būti ten dabar ir rengti pratybas. Turėtume būti Vakarų Ukrainoje ir padėti ukrainiečiams mokytis ir aprūpinti juos įranga.“
„The Telegraph“ paklaustas, kuri šalis yra kita V.Putino taikinių sąraše, jis atsakė, kad Didžioji Britanija „tampa pirmuoju priešu“, nes ji mobilizavo tarptautinę reakciją Ukrainos karo pradžioje.
Tačiau, nors jis nemano, kad Europa susidurs su „dideliu puolimu plačiu frontu, rusams žengiant į Berlyną“, jis tikrai tiki, kad Maskva sieks atgauti Sovietų imperijos dalis, kurių didžioji dalis dabar priklauso NATO.
Jo nuomone, pažeidžiama zona yra, pavyzdžiui, Norvegijos sala Špicbergenas, kuri yra strategiškai svarbi vieta ir garantuoja Rusijai prieigą prie Šiaurės Atlanto.
Pietuose, pasak generolo, kiti akivaizdūs tikslai yra trys Baltijos valstybės.
Jis taip pat įspėjo apie kai kurių Danijos ir Švedijos salų, taip pat Suvalkų koridoriaus pažeidžiamumą.
