Sekite 15min Google
Šeštadienį Londone vykusiame „Financial Times Weekend Festival“ buvęs Didžiosios Britanijos žvalgybos tarnybos „MI6“ vadovas Johnas Sawersas teigė, kad susitarimas tarp Rusijos ir Ukrainos iki kitų metų pavasario yra mažai tikėtinas.
Anot jo, ilgalaikė taika taip pat sunkiai įsivaizduojama tol, kol Rusijai vadovauja Vladimiras Putinas.
„Financial Times“ žurnalistams J.Sawersas teigė, kad taikos derybos galėtų prasidėti iki 2027 metų pabaigos. Ekspertas pabrėžė, kad Ukrainos ir Rusijos laukia sunki žiema, o toliau augant abiejų šalių patiriamiems nuostoliams gali atsirasti paskata ieškoti kelio į taiką.
„Esamomis aplinkybėmis geriausia, ko galima tikėtis, – sugrįžimas prie 2014 metų lygio karo veiksmų“, – teigė buvęs MI6 vadovas.
2014 metais, po Ukrainos Maidano revoliucijos, Rusija aneksavo Krymą. Tai tapo konflikto, kuris 2022 metais peraugo į plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą, pradžia.
J.Sawerso komentarai nuskambėjo tuo metu, kai į Maskvą atvyko JAV pasiuntiniai su tuo, ką JAV prezidentas Donaldas Trumpas pavadino „pasiūlymu užbaigti karą“. JAV prezidentas neatskleidė šio plano detalių ir nenurodė, ar Kremlius yra pasirengęs ieškoti kompromiso.
Šiuo metu konsultacinių paslaugų bendrovės „Newbridge Advisory“ pirmininkas J.Sawersas teigė, kad gerai, jog amerikiečiai „siekia užmegzti ryšį ir kalbėtis su Putinu“, nors pridūrė „nelabai pasitikintis jų pasiuntiniais“. Anot jo, V.Putino reikalavimai yra „nepagrįsti ir tokie išlieka toliau“.
Didžiosios Britanijos žvalgybos vadovo teigimu, galimybė susitarti dėl sėkmingų paliaubų gali atsirasti 2027 metais.
„Jeigu abiejų pusių patiriama kaina ir toliau didės ir rusų pajėgų daroma pažanga mūšio lauke neatsinaujins“, – teigė ekspertas.
J.Sawersas taip pat pabrėžė, kad Rusijoje daugėja balsų, keliančių klausimus dėl karo Ukrainoje prasmės.
Praėjusį mėnesį Kremlius atleido vienos didžiausių valstybinių finansų institucijų vyriausiąjį ekonomistą, šiam pareiškus, kad dėl Ukrainos smūgių patiriami nuostoliai „jau tampa pastebima kliūtimi Rusijos ekonomikos augimui“.
Anot J.Sawerso, politinių neramumų daugėja ir Ukrainoje – atsiranda įtakingų asmenų balsų, kurie pradeda abejoti Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Nėra tiksliai aišku, kada atvyks į Ukrainą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė siunčiantis savo pasiuntinius S.Witkoffą ir J.Kushnerį į Maskvą bei Kyjivą su planu, kaip užbaigti daugiau nei ketverius metus trunkantį karą Ukrainoje.
Šis žingsnis yra naujausias Vašingtono bandymas išjudinti iš aklavietės diplomatiją kruviniausiame Europos konflikte nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, kuris prasidėjo 2022 metais Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą.
Vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad pasiuntinių Kyjive laukiama sekmadienį.
Prieš vykdami į Kyjivą, šeštadienį S.Witkoffas ir J.Kushneris Maskvoje daugiau nei tris valandas kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Susitikimas vyko Kremliuje ir baigėsi vėlai vakare. Po jo Kremliaus atstovas Jurijus Ušakovas derybas pavadino „naudingomis“, „konstruktyviomis“ ir „itin atviromis“, tačiau apie konkretų susitarimą ar proveržį nepranešta.
Pasak Kremliaus, per susitikimą buvo aptartos galimos karo užbaigimo sąlygos ir tolesni JAV bei Rusijos veiksmai. Baltieji rūmai savo ruožtu pranešė, kad pasiuntiniai pristatė ne vieną idėją, o konkretesni tolesni žingsniai turėtų paaiškėti artimiausiomis savaitėmis.
Pats V.Putinas susitikimo pradžioje sakė, kad padėtis Ukrainoje yra sudėtinga, tačiau Rusija esą daro pažangą mūšio lauke ir yra įsitikinusi, kad pasieks savo tikslus. Jis taip pat padėkojo D. Trumpui už pastangas siekiant karo pabaigos.
