Penktadienį, likus kelioms valandoms iki vidurnakčio, kai įsigaliojo draudimas skelbti rinkimų agitaciją, kelios apklausos prognozavo A.Cipro pergalę prieš konservatyvių pažiūrų varžovą Vangelį Meimarakį 0,7–3 procentiniais punktais.
Tačiau apklausų organizatoriai patarė šiuos rezultatus vertinti atsargiai, nes 2000 metais rinkimų baigtį nulėmė vos 72 tūkst. balsų.
A.Cipro radikalios kairiosios partijos „Syriza“ pergalė „pasiųstų svarbią žinią Europai“, buvęs vyriausybės vadovas sakė penktadienį per paskutinį rinkimų kampanijos mitingą Atėnuose, turėdamas omenyje pabėgėlių krizę ir ES ekonomikos problemas.
„Ar norime griežtai taupančios Europos, ar solidarumo ir demokratijos Europos?“ – klausė jis.
A.Cipras, kuris vilkėjo baltus marškinius atraitotomis rankovėmis, sakė, kad rinkėjai turėtų „ištarti „ne“ šiai senajai korupcijos sistemai, „ne“ oligarchų isteblišmento įtvirtinimui“.
Šalia A.Cipro stovėjo kai kurių Europos naujųjų radikalių judėjimų lyderiai, tarp jų Pablo Iglesias, vadovaujantis Ispanijos partijai „Podemos“.
Į parlamentą mėgins patekti devynios partijos, bet tikriausiai nė viena jų neužsitikrins absoliučios daugumos, o A.Cipro „Syriza“ gali būti priversta mėginti sudaryti koaliciją su kuria nors iš jos įnirtingai kritikuojamų partijų.
Buvęs „Syriza“ finansų ministras Euklidas Cakalotas šeštadienį perspėjo, kad bendradarbiauti su partijomis, „kurios savo politinę galią grindė klientelizmu“, būtų sudėtinga.
„Neįžvelgiu, kaip su tokiais aljansais galėtume pakeisti visuomenės gyvenimą ir kovoti su mokesčių slėpimu“, – E.Cakalotas sakė liberalios pakraipos dienraščiui „Kathimerini“.
Brangus eksperimentas
Konservatyvusis lyderis V.Meimarakis smogė atgal, šeštadienį paskelbtame interviu sakydamas, kad septynis mėnesius gyvavusi A.Cipro vyriausybė buvo „eksperimentas, kuris brangiai kainavo“ Graikijai.
A.Cipras į valdžią atėjo sausį, žadėdamas nutraukti griežto taupymo politiką, bet liepą nuvylė savo šalininkus, iš esmės pakeitęs savo poziciją ir sudaręs sutartį su Graikijos tarptautiniais skolintojais imtis didelio masto reformų mainais į skolinamas lėšas, nors rinkėjai ištarė tvirtą „ne“ per referendumą šiuo klausimu.
Kairioji vyriausybė anksčiau buvo priversta uždaryti šalies bankus, kad išvengtų masinio indėlių atsiėmimų, ir įvesti kapitalo kontrolės priemones, kurių poveikis ekonomikai tebėra aiškiai jaučiamas.
V.Meimarakis perspėjo piliečius neberinkti žmogaus, kuris viešai pripažino nepritariantis finansinio gelbėjimo sutarčiai, kurią pasirašė.
„Ar žinote nors vieną kitą premjerą, kuris būtų sudaręs sutartį, pateikęs ją parlamentui, balsavęs už ją ir ją pasirašęs, bet tuo pat metu sakęs, kad ja netiki?“ – V.Meimarakis sakė savaitraščiui „To Vima“.
„Bijau, kad išrinkus „Syriza“, ... šalis vėl greitai bus nuvesta į rinkimus, ir tai būtų pragaištinga“, – pabrėžė 61 metų buvęs gynybos ministras.
Balsavimas Graikijoje prasidės sekmadienį 7 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, o balsavietės užsidarys lygiai po 12 valandų.
Nors A.Cipras netesėjo savo pažadų, daugelis rinkėjų įsitikinę, kad jis elgėsi sąžiningai ir nuoširdžiai gindamas jų interesus – kitaip negu ankstesni lyderiai, laikomi korumpuotais ir pavaldžiais galingųjų interesams.
„Pustomas smėlis“
Apklausų organizatoriai ragina tuos viešosios nuomonės tyrimus vertinti atsargiai – juolab, kad jie nesugebėjo nuspėti, kokia bus liepą vykusio referendumo dėl griežto taupymo priemonių baigtis.
„Dabar pirmąjį kartą jaučiuosi nesugebantis prognozuoti“, – naujienų agentūrai AFP sakė politikos apžvalgininkas Paschas Mandravelis.
Viešosios nuomonės tyrimo institutai dirba „pustomuose smėlynuose po septynis mėnesius nesibaigiančių didelių politinių sukrėtimų“, sakė instituto „Marc“ instituto analitikas Tomas Gerakis.
Sausį „Syriza“ atėjo į valdžią surinkusi 36,3 proc. balsų, bet A.Cipras atsistatydino rugpjūtį, kilus griežtosios linijos šalininkų maištui. Jiems atsiskyrus ir įkūrus naują partiją, „Syriza“ neteko penktadalio savo deputatų.
Penktadienį buvęs A.Cipro finansų ministras Janis Varufakis pareiškė, kad sekmadienį balsuos už maištininkus.
Šis balsavimas bus jau trečiasis Graikijoje šiais metais, vienas jų buvo referendumas, ir penktasis per pastaruosius šešerius metus. A.Cipras siekia, kad jam būtų suteiktas naujas mandatas imtis sunkių reformų, kurias jis įsipareigojo vykdyti pagal liepą sudarytą sutartį dėl 86 mlrd. eurų tarptautinio finansinio gelbėjimo paketo.
Keliuose interviu jis teisino savo sprendimą, sakydamas, kad šalies interesai yra svarbesni negu partija, pabrėždamas, kad Graikija tikriausiai būtų pašalinta iš euro zonos, jeigu nebūtų sutikusi priimti trejų metų trukmės pagalbos plano.
Penktadienį jis sakė televizijai „Antenna“, kad ateinančiais mėnesiais dalyvautų „virvės traukime“, siekdamas, ES kreditoriai sumažintų milžinišką Graikijos skolų naštą.
