Pagal Lisabonos sutartį, jei ją ratifikuos visos ES narės, bus apribotos atskirų Bendrijos narių galios priimant tam tikrus sprendimus, įsteigtas nuolatinio ES prezidento postas ir padidinti atstovo užsienio reikalams įgaliojimai.
Tai, kad Čekija dar neratifikavo šios sutarties, Bendrijoje kėlė abejonių dėl sausio mėnesį prasidėsiančio ir pusmetį truksiančio Čekijos vadovavimo ES.
Teismo išvada, kad sutartis nepažeidžia Čekijos konstitucijos, yra didelis ratifikavimo proceso žingsnis į priekį, nors ir negarantuoja sklandaus patvirtinimo abejuose parlamento rūmuose.
Sutarčiai nepritaria kai kurie Vyriausybės eiliniai, kuriuos padrąsina euroskeptiškų pažiūrų prezidentas Vaclavas Klausas, nepritariantis, kad kokios nors šalių galios būtų perduotos ES.
Premjeras Mirekas Topolanekas, kuris šią sutartį, nors ji jam taip pat nepatinka, nenoromis remia kaip kainą, vertą mokėti už narystę ES, yra sakęs, kad ratifikavimo procesas iki metų pabaigos tikriausiai nebus baigtas.
Pasak M.Topolaneko, kai kurie jo partijos deputatai gali atsisakyti remti Lisabonos sutartį, jei kairiųjų opozicija neparems planų statyti Čekijos teritorijoje JAV priešraketinio skydo radiolokatorių kompleksą.
Airija yra vienintelė šią sutartį atmetusi ES valstybė – tai ji padarė per šiais metais vykusį referendumą.
