Donaldo Trumpo tonas, bendraujant su Baltarusijos diktatoriumi, stebina – vos prieš pora metų padorūs Vakarų politikai nebūtų jam ištiesę rankos, o dabar jis sulaukia dovanų, politinių nuolaidų ir net JAV lyderio bei jo žmonos pasirašyto laiško, kuriame rašoma, kad jie meldžiasi už Aliaksandrą Lukašenką.
Gražią dvišalių santykių istoriją ir politinių kalinių paleidimą gerokai apkartino incidentas: vienas iš paleistųjų – disidentas Mikalajus Statkevičius – atsisakė vykti į Lietuvą ir vietoje to pasirinko grįžti į Baltarusijos kalėjimą.
Kuluaruose kalbama, kad M.Statkevičiaus paleidimu rūpinęsi amerikiečiai liko smarkiai suerzinti tokio žingsnio. Jis įsiutino ir Baltarusijos diktatorių, nes aiškiai pademonstravo jo silpnumą ir nesugebėjimą palaužti politinio oponento valios, nepaisant žiaurių įkalinimo sąlygų, kuriose disidentas buvo laikomas pastaruosius penkerius metus.
Apie tai – interviu su baltarusių opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos vyriausiuoju patarėju Franaku Viačiorka. Jis atvirai kalba apie Baltarusijos diktatoriaus manipuliacijas, JAV administracijos sprendimus, M.Statkevičiaus gyvybei iškilusį pavojų ir tai, kodėl Vakarai A.Lukašenkai turi parodyti ne tik „meduolį“, bet ir rimto griežtumo „rimbą“.
– JAV nuėmė sankcijas „Belavia“, vėl atvėrė ambasados Minske duris, tačiau juk ne vien dėl to, kad Aliaksandras Lukašenka paleido 52 kalinius. Kaip manote, kokios galėjo būti platesnės šio dvišalio susitarimo dalys?
