Interviu laikraščiui „The Wall Street Journal“ savaitgalį J.Bidenas pareiškė, jog derėtis dėl strateginės ginkluotės mažinimo Rusiją verčia gyventojų skaičiaus mažėjimas ir kritiška ekonomikos būklė ir kad Vašingtonui reikėtų atsižvelgti į šalies, praradusios imperijos statusą, jausmus. J.Bidenas kalbėjo po vizito į Gruziją ir Ukrainą, kur vėl patikino vietos vadovybę, kad Jungtinės Valstijos jas remia.
Į klausimą apie J.Bideno kalbą tuo metu, kai Vašingtonas mėgina atnaujinti santykius su Maskva, H.Clinton sakė, kad Jungtinės Valstijos norėtų matyti stiprią, taikią ir klestinčią Rusiją.
„Yra daugybė sunkaus darbo, kurį turime nuveikti, ir mes vertiname Rusiją kaip didžiąją galią. Dabar visos šalys susiduria su iššūkiais. Mes turime savų iššūkių, Rusija – savų", – sakė H.Clinton.
Per pirmąjį susitikimą su Rusijos URM vadovu Sergejumi Lavrovu šiais metais H.Clinton paspaudė mygtuką, simbolizuojantį santykių su Rusija krovimo iš naujo pradžią.
„Mes norime perkrauti santykius su Rusija. Mes žinome, kad tai padaryti nelengva. Tam reikės laiko, stiprinti pasitikėjimą“, – sakė ji.
H.Clinton gyrė Maskvos paramą siekiant pasipriešinti Irano ir Šiaurės Korėjos branduoliniams planams, tačiau pakartojo J.Bideno pastabą, kad Rusijos valdžia neturėtų primesti savo valios buvusioms sovietinėms respublikoms, tokioms kaip Ukraina ir Gruzija.
„Tai yra toks požiūris, tokia politika, kokią mes atmetame. Mes aiškiai sakome, kad bet kuri Rytų Europos šalis, kuri anksčiau įėjo į SSRS sudėtį, turi teisę pasirinkti, prie kurio aljanso prisijungti“, – sakė H.Clinton.
Rusija prieštarauja Ukrainos ir Gruzijos prisijungimui prie NATO.
„Jeigu Ukraina ir Gruzija vieną puikią dieną bus pripažintos kaip tinkamos prisijungti prie NATO, tai jos pačios spręs (ar tai daryti)“, – sakė valstybės sekretorė.
