Pranešama, kad M.Rutte privačiai pasiūlė iniciatyvą sudaryti naują JAV ir Danijos susitarimą. Jis esą galėtų apimti nuo 1951 m. galiojančios sutarties dėl salos apsaugos peržiūrą ir garantijų, ribojančių Kinijos investicijas į salos ekonomiką, suteikimą.
Tokiu būdu NATO generalinis sekretorius tikisi sumažinti įtampą ir išvengti atviro sąjungininkių konflikto.
Tokia diplomatinė iniciatyva buvo reakcija į smarkiai paaštrėjusią padėtį tarp ilgamečių sąjungininkių.
Savaitgalį D.Trumpas pagrasino įvesti 10 proc. muitus importui iš šalių, kurios nepritars Vašingtono planui perimti Grenlandijos kontrolę. Daugelio Aljanso diplomatų nuomone, Danijos ir kitų NATO šalių sprendimas siųsti karius dalyvauti pratybose „Arkties atsparumas“ išprovokavo JAV prezidentą tokiems grasinimams.
CNN šaltiniai teigė, kad trys Europos lyderiai, palaikantys glaudžiausius ryšius su D.Trumpu – Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris, NATO generalinis sekretorius Markas Rutte ir Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni – pokalbiuose telefonu su Baltųjų rūmų vadovu bandė švelninti padėtį.
Pasak vieno Europos pareigūno, M.Rutte taip pat paragino Daniją nesiųsti papildomų karinių kontingentų į salą.
-
Donaldas Trumpas sako, kad susitarė dėl susitikimo Davose dėl Grenlandijos
-
„Atsisėskite ir atsipalaiduokite“: JAV ragina Europą „leisti reikalams išsispręsti“ dėl Grenlandijos
-
EK vadovė žada didžiules investicijas Grenlandijoje
-
Danijos premjerė: Europa privalo reaguoti, jei prasidės prekybos karas
-
Europa žada tvirtą atsaką į Donaldo Trumpo Grenlandijos gambitą
M.Rutte pasiūlymas turėtų įtakos 1951 m. susitarimui, kurį JAV ir Danija pasirašė praėjus dvejiems metams po to, kai Danija įstojo į NATO. Dokumente numatyta bendra Grenlandijos gynyba ir leidimas JAV saloje dislokuoti savo karines bazes.
Nuo Šaltojo karo laikų ten dislokuota amerikiečių Pitufiko karinė bazė, kurioje šiuo metu yra daugiau kaip 600 žmonių kontingentas, įskaitant apie 200 JAV karių.
