Žurnalistai pažymi, kad pastarosiomis dienomis palydovinės nuotraukos ir laivų sekimo tarnybos užfiksavo dideles laivų eiles šalia Rostovo prie Dono ir kitų prieigų prie Azovo jūros. Tai lėmė Dono–Azovo kanalo ir Kerčės sąsiaurio uždarymas po virtinės Ukrainos smūgių.
Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdis pareiškė, kad vos per devynias dienas Ukrainos kariškiai Azovo jūroje atakavo 116 Rusijos laivų.
CNN primena, kad anksčiau Azovo jūra praktiškai likdavo nepasiekiama Ukrainos smūgiams ir tarnavo Rusijai kaip svarbi bazė karo veiksmams vykdyti bei kroviniams gabenti. Tačiau Ukrainos bepiločių technologijų plėtra situaciją iš esmės pakeitė.
JAV įsikūręs Karo studijų institutas mano, kad ši nauja kampanija yra platesnės Ukrainos strategijos dalis. Analitikų vertinimu, „šie smūgiai yra naujas Ukrainos pastangų etapas, siekiant izoliuoti okupuotą Krymą nuo Rusijos logistikos tinklo ir sutrikdyti Rusijos jūrų maršrutus, ypač skirtus naftos produktų ir grūdų gabenimui“.
Ekspertai įspėja, kad padariniai gali peržengti karinės sferos ribas. Analitikas Andrijus Sizovas paaiškino, kad Juodosios jūros vaidmuo pasaulinei prekybai grūdais yra kritiškai svarbus.
„Juodoji jūra kviečių rinkai yra tas pats, kas Persijos įlanka žaliavinės naftos rinkai“, – pabrėžė jis.
Eksperto teigimu, jei dabartinė situacija išliks, „Rusijos ekonominiai nuostoliai gali išaugti iki milijardų dolerių“.
CNN duomenimis, maždaug ketvirtadalis Rusijos kviečių eksporto gabenama per Azovo jūrą. Nors Maskva tvirtina galinti nukreipti tiekimą per kitus Juodosios jūros uostus, analitikai abejoja, ar to pakaks pačiame grūdų eksporto sezono įkarštyje.
Kaip apibendrina leidinys, ši kampanija tapo Ukrainos strategijos izoliuoti okupuotą Krymą tęsiniu. Po smūgių pusiasalio energetikos infrastruktūrai Ukraina sustiprino atakas prieš tiltus, geležinkelius, automobilių magistrales ir laivus, užtikrinančius Rusijos logistiką, taip palaipsniui apsunkindama galimybes naudoti Azovo jūrą kaip vieną pagrindinių Rusijos transporto koridorių.
