I.Omar ir R.Tlaib – abi jos musulmonės, aktyviai pasisakančios už esą Izraelio diskriminuojamus palestiniečius – planavo artimiausiu metu apsilankyti okupuotame Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje.
Tiek Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, tiek šios šalies užsienio reikalų viceministras Tzipis Hotovely pareiškė, kad abi amerikietės, remiančios boikoto formas prieš Izraelį skatinantį judėjimą BDS, tenori „pakenkti šaliai“.
O D.Trumpas anksčiau garsiai ir aiškiai pareiškė: „Būtų parodytas didelis silpnumas, jei Izraelis leistų joms atvykti. <...> Jos nekenčia Izraelio ir visų žydų tautybės žmonių, ir negalima nieko pasakyti ar padaryti, kad jos pakeistų savo mąstymą.“
Tiesa, Izraelis vėliau pranešė gavęs ir patenkinęs R.Tlaib prašymą apsilankyti Vakarų Krante „humanitariniais pagrindais“.
Kritika prezidentui
Partiniai mūšiai dėl Izraelio ir paramos šiai šaliai Amerikoje verda jau kuris laikas, o D.Trumpas tik pila žibalo į ugnį.
Pavyzdžiui, Izraelio sprendimą neįsileisti JAV Kongreso narių jis atšventė tviteryje ir nusprendė tuo pačiu užsipulti demokratus: „Atstovės Omar ir Tlaib yra Demokratų partijos veidai, ir jos NEKENČIA Izraelio!“
Šią šalį nuo pat jos įkūrimo 1949 metais tradiciškai remia abi didžiosios Kongreso partijos. O D.Trumpo kritikai įtaria, kad JAV prezidentas kartu su B.Netanyau bando išgauti trumpalaikės politinės naudos.
Žinia, B.Netanyahu ir jo partija „Likud“ rugsėjį vėl kovos parlamento rinkimuose, o D.Trumpo egzaminas prie balsadėžių laukia kitų metų lapkritį.
Judėjimas BDS, kurį remia I.Omar ir R.Tlaib, neretai kritikuojamas – Izraelis ir žydų valstybę remiantys JAV politikai teigia, kad jis antisemitinis, o jį remiantys aktyvistai siekia Izraelio sunaikinimo.
Tačiau net aktyviausi Izraelio rėmėjai pasmerkė ketvirtadieninį šalies sprendimą neįsileisti dviejų JAV politikių – esą toks žingsnis tik pagilins nesutarimus dėl paramos žydų valstybei Amerikoje.
Senato demokratų mažumos lyderis Chuckas Schumeras, vienas aukščiausias pareigas JAV einančių žydų, pareiškė, kad „sprendimas tik pakenks JAV ir Izraelio santykiams bei paramai Izraeliui Jungtinėse Valstijose“.
„Uždraudimas atvykti į šalį JAV Kongreso nariams yra silpnumo, o ne stiprybės ženklas“, – pridūrė Ch.Schumeras.
Įtakingas Amerikos ir Izraelio visuomeninių reikalų komitetas irgi kritiškas. Ši lobistinė grupė, rėmusi JAV ambasados Izraelyje perkėlimą iš Tel Avivo į Jeruzalę, paskelbė nepritarianti BDS veiklai ir I.Omar bei R.Tlaib pasisakymams.
Tačiau pridūrė: „Mes taip pat manome, kad visi Kongreso nariai turėtų galėti nuvykti ir iš arti pamatyti mūsų demokratišką sąjungininką Izraelį.“
Kampanijos strategijos dalis
Trinčių tarp tam tikrų JAV politikų ir Izraelio būta ir anksčiau, bet D.Trumpas kaip niekas kitas stengiasi jas panaudoti politiniais tikslais.
Jo administracijai ypač įdomi įtampa 2015-aisiais, kai tuometis prezidentas Barackas Obama rėmė tarptautinį susitarimą dėl Irano branduolinės programos, kuriam B.Netayahu aršiai priešinosi. Izraelio premjeras netgi buvo pakviestas išsakyti savo nuomonę apie susitarimą JAV Kongrese.
Jau tapęs prezidentu D.Trumpas numojo ranka į demokratus ir savo paties patarėjus bei pripažino Jeruzalę Izraelio sostinę, ten iš Tel Avivo perkeldamas ir JAV ambasadą.
Susitarimui priešinosi beveik visi respublikonai įstatymų leidėjai, kurie sutiko su B.Netanyahu pozicija, esą jis ne stabdo, o skatina Irano pastangas pasigaminti branduolinį ginklą.
D.Trumpas anuomet jau buvo paskelbęs, kad kandidatuos į JAV prezidentus, ir užėmė B.Netanyahu itin palankią poziciją – jis pažadėjo, kad laimėjęs rinkimus išves Ameriką iš susitarimo dėl Irano branduolinės programos.
Jau tapęs prezidentu D.Trumpas numojo ranka į demokratus ir savo paties patarėjus bei pripažino Jeruzalę Izraelio sostinę, ten iš Tel Avivo perkeldamas ir JAV ambasadą. Be to, JAV nutraukė finansinę pagalbą palestiniečiams ir pripažino Golano Aukštumas Izraeliui.
Kritikus JAV prezidentas stengiasi tildyti kaltindamas juos antisemitizmu ir nepakankama parama Izraeliui. D.Trumpas dažniau nei kitus mini būtent I.Omar ir R.Tlaib – jo stovykla mano, kad demokratų rinkėjai gali irgi nemėgti šių Kongreso narių.
Analitikų teigimu, D.Trumpo komanda jau kuris laikus bando rasinį susiskaldymą paversti viena kertinių jo perrinkimo kampanijos dalių. Esą tikimasi, kad konservatyvūs rinkėjai, bijantys kultūrinių permainų šalyje, „atsibus“ ir masiškai balsuos už dabartinį prezidentą.
Tą patį apie D.Trumpo kampanijos strategiją AP teigė ir prezidento patarėjai – jų teigimu, D.Trumpas tikisi, kad aktyvi jo parama Izraeliui pritrauks tiek Amerikos žydų, tiek krikščionių evangelikų balsus.
Sunkumai pasienyje
Be jokios abejonės, evangelikų balsai D.Trumpui žūtbūt reikalingi – be jų paramos jis greičiausiai nelaimėtų rinkimų prieš demokratų kandidatą. Tačiau JAV prezidento manevrai dėl I.Omar ir R.Tlaib komplikuoja Valstybės departamento darbą.
Nors JAV ambasadorius Izraelyje Davidas Friedmanas „Twitter“ pasveikino B.Netanyau vyriausybės sprendimą neįsileisti dviejų amerikiečių politikių, svarbiausia ambasados funkcija yra pagalba JAV piliečiams svetur ir jų saugumo užtikrinimas.
Izraelyje, Vakarų Krante ir Gazoje tai paprastai reiškia, kad JAV siekia, jog Izraelio pareigūnai vienodai pagarbiai elgtųsi su visais atvykstančiais Amerikos piliečiais – ir tais, kurie yra palestiniečių kilmės ar palaiko palestiniečių tikslus.
Tokia nuostata skelbiama ir naujausioje JAV valstybės departamento atmintinėje dėl kelionių į Izraelį. Papildomose pastabose pažymima, kad kai kurie Amerikos arabai susidūrė su sunkumais ir priešišku elgesiu Izraelio pasienyje bei patikros punktuose.
